Pernelyg didelis pasitikėjimas sistema tampa viena pagrindinių klaidų priežasčių
Kasmet pajamų deklaravimas daugeliui gyventojų atrodo vis paprastesnis procesas. Elektroninė deklaravimo sistema (EDS) automatiškai sukelia duomenis, pateikia preliminarias formas, o vartotojui dažnai belieka tik patvirtinti. Tačiau būtent ši „patogumo iliuzija“, kaip pastebi Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, tampa viena dažniausių klaidų priežasčių.
Praktika rodo, kad klaidos dažniausiai atsiranda ne dėl sudėtingų taisyklių, o dėl nežinojimo arba per didelio pasitikėjimo sistema. Gyventojai linkę manyti, kad jei duomenys jau sukelti – jie yra teisingi. Deja, realybė kitokia: ne visos pajamos patenka į VMI sistemas laiku, o kai kurios išvis nėra automatiškai matomos deklaravimo metu[1].
Buhalteriai primena – atsakomybė už deklaraciją vis tiek tenka pačiam gyventojui. Net jei duomenis pateikė trečiosios šalys, klaidos neišnyksta savaime. Todėl prieš patvirtinant deklaraciją būtina ją peržiūrėti kritiškai.
Svarbu ir tai, kad klaidas galima taisyti. Pasak buhalterių, gyventojai turi teisę tikslinti deklaracijas net iki 5 metų laikotarpyje. Tiesa, individualios veiklos duomenys gali būti koreguojami tik už 3 metus. Tai reiškia, kad laiko yra, tačiau delsimas gali kainuoti papildomus VMI klausimus ar net finansines sankcijas.
Netikslūs pajamų kodai ir lengvatų praradimas kainuoja šimtus eurų
Kaip pastebi LBAA, viena dažniausių klaidų – neteisingas pajamų klasifikavimas. Nors tai gali atrodyti smulkmena, praktikoje tokios klaidos tiesiogiai lemia piniginius nuostolius.
Pavyzdžiui, deklaruojant vertybinių popierių pardavimo pajamas, gyventojai dažnai naudoja netinkamą kodą. Vietoje 11 kodo pasirenkamas 12, dėl ko prarandama 500 eurų lengvata. Panaši situacija kartojasi ir su palūkanų pajamomis – naudojami neteisingi kodai (58 ar 59 vietoje 55, 64 ar 67), ir rezultatas tas pats – prarastos mokestinės lengvatos.
Tokios klaidos rodo ne tik techninį neapsižiūrėjimą, bet ir bendrą žinių trūkumą apie skirtingas pajamų rūšis. Buhalteriai pabrėžia, kad pajamų kodai nėra formalumas – jie tiesiogiai susiję su apmokestinimu.
Ne mažiau svarbi klaida – dvigubo apmokestinimo neišvengimas. Jei gyventojas gauna pajamų iš užsienio ir neįrašo ten sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), jis rizikuoja sumokėti mokestį antrą kartą Lietuvoje. Tai viena brangiausių klaidų, kurios visiškai galima išvengti.
Pamirštos pajamos ir netikslūs duomenys gali atsisukti po kelerių metų
Dar viena rizikinga sritis – nepilnai deklaruotos pajamos. Kai kurios pajamos deklaravimo metu gali nebūti matomos VMI sistemose, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia deklaruoti.
Buhalteriai atkreipia dėmesį, kad tokios pajamos dažnai „išlenda“ vėliau. Duomenis gali pateikti Registrų centras, užsienio institucijos ar kiti fiziniai bei juridiniai asmenys. VMI turi teisę tikrinti duomenis net iki 5 metų laikotarpyje, todėl šiandien „pražiūrėta“ suma rytoj gali tapti problema.
Tarp dažnų klaidų – ir neuždeklaruotos dovanos. Jei iš fizinių ar užsienio asmenų gauta daugiau nei 2500 eurų, tokios pajamos privalo būti deklaruojamos. Daugelis gyventojų apie šią taisyklę paprasčiausiai nežino.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai deklaracijoje atsiranda klaidingi duomenys, pateikti kitų asmenų. Jei gyventojas jų nepatikrina ir neištaiso, atsakomybė vis tiek lieka jam. Tai dar kartą patvirtina, kad automatinis deklaravimas neatleidžia nuo pareigos tikrinti informaciją.
Turto pardavimas, dubliai ir investicinės sąskaitos – kur dažniausiai suklystama
Deklaruojant turto pardavimo pajamas, klaidų taip pat netrūksta. Viena esminių – neteisingai nurodoma turto įsigijimo savikaina. Ji turi būti įvedama ne pajamų lange, o kaip atskiras įrašas, pažymint patirtas sąnaudas.
Nekilnojamojo turto atveju svarbu tiksliai nurodyti unikalų numerį. Jei sistema „nesupranta“, kad tai konkretaus turto savikaina, gyventojas gali būti apmokestintas nuo visos pardavimo sumos, neatėmus išlaidų. Tai reiškia gerokai didesnius mokesčius nei turėtų būti.
Dar viena dažna problema – pajamų dubliavimas. Taip nutinka, kai VMI jau yra perkėlusi pajamas į deklaraciją, o papildomai duomenis pateikia ir kiti subjektai – pavyzdžiui, platformos ar Registrų centras. Jei dubliai nepašalinami, žmogus gali sumokėti mokesčius du kartus.
Galiausiai, buhalteriai išskiria dar dvi svarbias klaidas:
- Deklaracijoje nurodyta mokėtina suma ne visada yra galutinė. Reikia papildomai tikrinti „Mano VMI“ sistemoje, ar nėra permokų ar kitų įsipareigojimų.
- Neuždeklaruojama investicinė sąskaita, nors tai yra privaloma tam tikrais atvejais.
Abi šios klaidos gali turėti ilgalaikių pasekmių – nuo netikslių finansinių įsipareigojimų iki galimų VMI patikrinimų.
