Lietuvoje bus vertinama PSO pandemijų sutartis
Dar visai neseniai pasaulį buvo sukausčiusi COVID-19 pandemija, tačiau diskusijos apie tai, kas valdys kitą krizę, tik įsibėgėja. Seime keliami klausimai, ar tarptautiniai sprendimai netaps ribojančiais nacionalinį savarankiškumą.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Rimas Jonas Jankūnas paskelbė, kad gegužės 7 dieną parlamente vyks tarptautinė konferencija, skirta Pasaulio sveikatos organizacijos pandemijų sutarčiai. Joje politikai ir ekspertai svarstys, kokias realias pasekmes ši sutartis gali turėti Lietuvai ir ar šalis nepraras kontrolės savo sveikatos politikos srityje[1].
Didžiausią nerimą, pasak jo, esą kelia sutarties nuostatos dėl dalijimosi potencialių pandemijų sukėlėjais, kurios, pasak organizatorių, iki šiol nėra aiškiai apibrėžtos. Kritikai atkreipia dėmesį į biologinio saugumo rizikas ir primena JAV Atstovų rūmų ataskaitą, kurioje daroma išvada, jog koronavirusas greičiausiai išplito iš laboratorijos Wuhan mieste.
Kol kas nėra galutinai aiškios šios sutarties sąlygos
Kaip nurodo R. Jankūnas, konferencijoje esą taip pat bus keliami klausimai dėl galimų finansinių įsipareigojimų – kol kas nėra aišku, kiek tokios sutarties įgyvendinimas kainuotų Lietuvai. Platesniame kontekste pabrėžiama, kad sveikatos politika vis labiau tampa geopolitikos dalimi, o didžiųjų valstybių konkurencija persikelia ir į šią sritį.
Konferencijoje esą taip pat bus nagrinėjami skaitmeninių asmens tapatybės dokumentų klausimai, keliantys papildomų diskusijų dėl privatumo ir žmogaus teisių apsaugos. Kritikai įspėja, kad netinkamai suprojektuotos skaitmeninės identifikavimo sistemos gali būti integruojamos su kitomis valdymo platformomis ir taip sukurti platesnius kontrolės mechanizmus.
Renginyje dalyvaus tiek Lietuvos, tiek užsienio politikai ir ekspertai, tarp jų JAV teisininkė Reggie Littlejohn, Seimo nariai Rimas Jankūnas, Vytautas Sinica, Ignas Vėgėlė, Valius Ąžuolas, Aidas Gedvilas, Estijos parlamentaras Anti Poolamets bei sveikatos politikos ir teisės specialistai. Konferencija vyks gegužės 7 dieną, 13 valandą, Seimo Konstitucijos salėje.
Derybas kaitina ginčai dėl farmacijos vaidmens
Tuo tarpu balandžio pabaigoje Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) prasidėjo naujas intensyvus derybų etapas, kuriuo siekiama užbaigti vieną svarbiausių pandemijų sutarties dalių – Patogenų prieigos ir naudos pasidalijimo (PABS) sistemą[2].
Ši sistema turėtų nustatyti, kaip valstybės dalijasi pavojingų virusų mėginiais ir genetiniais duomenimis bei kaip už tai gauna naudą – vakcinas, testus ar gydymą. Tačiau būtent dėl šių taisyklių šalys iki šiol nesutaria. Besivystančios valstybės baiminasi, kad bus įpareigotos perduoti patogenus be garantijų, jog krizės metu gaus reikalingas medicinos priemones.
Kita įtampa kyla dėl to, kaip į procesą bus įtrauktos farmacijos bendrovės ir kaip bus reguliuojamas prieigos prie duomenų modelis. Dalį šalių neramina, ar pramonė turės pakankamai motyvacijos prisidėti be aiškios finansinės grąžos, o nevyriausybinės organizacijos ragina nustatyti privalomas taisykles, kad vakcinos būtų paskirstomos teisingiau.
Taip pat vyksta ginčas ir dėl to, ar prieiga prie patogenų duomenų turėtų būti anoniminė – kritikai įspėja, kad tokiu atveju būtų neįmanoma atsekti, kas naudojasi informacija ir ar dalijasi nauda. Galutinis sprendimas turi būti priimtas artimiausiomis savaitėmis prieš Pasaulio sveikatos asamblėją, tačiau kol kas derybos išlieka įtemptos ir neapibrėžtos.
Iš PSO pasitraukė JAV ir Argentina
Tuo tarpu PSO išgyvena ne pačius geriausius laikus, mat dar kovo mėnesį Argentina, sekdama JAV pėdomis, nusprendė oficialiai iš jos pasitraukti. Sprendimas įsigaliojo po metų nuo pranešimo Jungtinėms Tautoms, o užsienio reikalų ministras Pablo Quirno patvirtino, kad šalis galutinai nutraukė ryšius su organizacija. Vis dėlto pabrėžiama, kad bendradarbiavimas tęsis per dvišalius ir regioninius susitarimus, tačiau sprendimai sveikatos srityje liks tik nacionaliniu lygmeniu.
Prezidentas Javieras Milei šį žingsnį grindė griežta PSO kritika dėl COVID-19 pandemijos valdymo. Jo teigimu, organizacijos rekomendacijos buvo politiškai motyvuotos, o pandemijos ribojimai – „didžiausias socialinės kontrolės eksperimentas istorijoje“.
Panašią kryptį pasirinko ir JAV, pabrėždamos nacionalinį savarankiškumą, nors PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas įspėja, kad tokie sprendimai gali susilpninti pasaulinį saugumą.
Praėjusios derybos patyrė fiasko
77.lt primena, kad dar 2024-aisiais žlugo PSO susitarimas dėl ateities pandemijų valdymo. Po daugiau nei dvejus metus trukusių derybų 194 valstybėms taip ir nepavyko pasiekti bendro sutarimo dėl to, kaip turėtų būti koordinuojamas atsakas į būsimas sveikatos krizes. Nors susitarimą planuota pristatyti Pasaulio sveikatos asamblėjoje Ženevoje, procesas baigėsi fiasko, o derybų dalyviai neslėpė nusivylimo.
Pagrindiniai nesutarimai kilo dėl patogenų duomenų dalijimosi, intelektinės nuosavybės teisių, vakcinų prieinamumo bei galimo poveikio valstybių suverenitetui, o užsitęsusios derybos ir viršyti terminai tik dar labiau išryškino gilų šalių susiskaldymą.
