Skardžius įsitikinęs: judame teisinga kryptimi
Ar parlamentas gali bet kada pavesti atlikti auditą, net jei jis nebuvo suplanuotas? Būtent į šį klausimą dabar teks atsakyti Konstituciniam Teismui, kuris pradėjo nagrinėti Seimo narių grupės kreipimąsi dėl galimai per plačių Seimo galių. Tai sukėlė ir audringą Seimo Audito komiteto pirmininko Artūro Skardžiaus reakciją.
Jis pareiškė, kad konservatoriai esą trukdo parlamentinei kontrolei, bandydami vilkinti Audito komiteto darbą per skundus ir teisinius ginčus. Jo teigimu, ginčas jau pasiekė Konstitucinį Teismą[1].
„Šį kartą esu Seimo Pirmininko deleguotas į Konstitucinį Teismą dėl konservatorių skundo. Teismas vertins Seimo teisę pavesti Valstybės kontrolei atlikti neplaninius auditus ir jos atitiktį Konstitucijai. Priminsiu paprastą, bet esminį principą: parlamentinė kontrolė nėra pasirinkimas – tai konstitucinė Seimo pareiga.
Seimas ne tik gali, bet ir PRIVALO UŽTIKRINTI, KAD VIEŠIEJI PINIGAI BŪTŲ NAUDOJAMI SKAIDRIAI, ATSAKINGAI IR PAGRĮSTAI“, – savo feisbuko paskyroje pranešė A. Skardžius.
Politikas taip pat teigia, kad jau atlikti auditai padėjo atskleisti galimus pažeidimus strateginėse srityse – nuo jūrinio vėjo projekto iki LRT veiklos ir Krašto apsaugos ministerijos lėšų naudojimo. Anot jo, dalis informacijos ilgą laiką buvo neprieinama visuomenei, o stipresnė kontrolė leidžia mažinti „įtakos grupių“ galią.
„Pasakysiu tiesiai: judame teisinga kryptimi. Klibiname įsišaknijusį valstybės lėšų švaistymą, mažiname „įtakos grupių“ galią. Griežtiname kontrolę ir atveriame toli gražu ne „tyrus“ institucijų sprendimus. Persekiojimas neturi taisyklių, tad, matyt, dar ne kartą teks minti teismų slenksčius beieškant teisybės. Įdomu, ko bijo konservatoriai?“ – pridūrė jis.
Ginčo centre – klausimas, kiek laisvės Seimas turi skirdamas neplanuotus auditus
Ginčas kilo dėl Valstybės kontrolės įstatymo nuostatos, leidžiančios Seimui pavesti papildomus auditus, nepaisant metinio institucijos plano. Kartu vertinamas ir konkretus 2025 metų pabaigoje priimtas Seimo nutarimas, kuriuo toks auditas buvo paskirtas[2].
Pareiškėjai siekia išsiaiškinti, ar toks reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai ir ar nepažeidžia Valstybės kontrolės nepriklausomumo principo.
Parlamentarai: išimtis gali virsti nekontroliuojama praktika
Kreipimąsi pateikę Seimo nariai teigia, kad dabartinė tvarka palieka per daug vietos interpretacijai. Jų vertinimu, įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, kada ir kokiomis aplinkybėmis galima pavesti neplanuotą auditą.
Dėl to esą atsiranda rizika, kad tokie pavedimai gali tapti nuolatine praktika. Tai, anot pareiškėjų, prieštarauja pačiai Valstybės kontrolės veiklos logikai, kuri grindžiama iš anksto suplanuotu darbu.
Jie pabrėžia, kad neplanuoti auditai turėtų būti taikomi tik išskirtinėmis situacijomis, o ne naudojami kaip kasdienė priemonė.
Kritikuojamas neaiškus reguliavimas ir galimas spaudimas institucijai
Parlamentarai taip pat kelia teisinio aiškumo klausimą. Pasak jų, ginčijama įstatymo nuostata yra pernelyg abstrakti ir neapibrėžia aiškių ribų.
Tai gali lemti ne tik teisinį neapibrėžtumą, bet ir neproporcingą reguliavimą. Pareiškėjų vertinimu, tokia priemonė nebūtinai yra reikalinga demokratinėje visuomenėje siekiant viešojo intereso.
Be to, atkreipiamas dėmesys į pastarųjų metų praktiką. Vis dažniau Valstybės kontrolei pavedami didelės apimties auditai, kurie nebuvo numatyti jos metiniame plane.
Įžvelgiama grėsmė Valstybės kontrolės nepriklausomumui
Pareiškėjai įspėja, kad tokia situacija gali turėti rimtų pasekmių. Papildomi pavedimai per trumpą laiką gali apsunkinti institucijos darbą ar net trukdyti vykdyti pagrindines funkcijas.
Dar svarbiau – atsiranda rizika, kad tai gali būti naudojama kaip politinio spaudimo priemonė. Tokiu atveju būtų pažeidžiamas Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos institucijos, statusas.
Anot jų, jokia institucija neturėtų būti verčiama keisti savo veiklos krypties ar perimti perteklinių užduočių, kurios iš esmės keičia jos paskirtį.
Kvestionuojamas ir konkretus Seimo sprendimas
Kartu su įstatymo nuostata ginčijamas ir konkretus Seimo nutarimas, kuriuo buvo pavestas auditas. Pareiškėjai mano, kad šis sprendimas gali būti neteisėtas, nes remiasi abejonių keliančiu teisiniu pagrindu.
Jie primena, kad pagal konstitucinę doktriną poįstatyminiai aktai negali būti grindžiami galimai Konstitucijai prieštaraujančiais įstatymais.
Taip pat pabrėžiama, kad Seimo galios nėra absoliučios. Jas riboja Konstitucija ir esminiai principai, tokie kaip valdžių padalijimas, teisinė valstybė ir atsakingas valdymas.
Galutinis Konstitucinio Teismo sprendimas gali tapti svarbiu precedentu, aiškiai apibrėžiančiu, kur baigiasi Seimo diskrecija ir prasideda kitų institucijų nepriklausomumas.
