Augantis būsto paskolų paraiškų skaičius rodo ankstyvą rinkos suaktyvėjimą
Po to, kai gyventojai atsiėmė apie 3 mlrd. eurų pensijų fonduose sukauptų lėšų, pirmieji šių pinigų judėjimo ženklai jau matomi būsto rinkoje. Finansų institucijos fiksuoja išaugusį susidomėjimą būsto paskolomis, o tai leidžia kalbėti apie galimą paklausos didėjimą artimiausiu metu.
„Urbo“ bankas skelbia, kad jau antrą savaitę iš eilės kasdien gauna apie 25 proc. daugiau būsto paskolų paraiškų nei kovo mėnesio vidurkis. Tai vienas pirmųjų aiškių rodiklių, kad dalis gyventojų pradeda aktyviau svarstyti būsto įsigijimą, o ne tik teoriškai planuoti, kur investuoti atgautas lėšas[1].
Vis dėlto bankas pabrėžia, kad kol kas dar anksti prognozuoti realų sandorių augimą. Būsto pirkimas yra ilgas procesas – gyventojai lygina pasiūlymus, vertina finansines galimybes ir sprendimus priima atsargiai, todėl dabartinis aktyvumas labiau rodo pradžią nei jau susiformavusią tendenciją.
Kylančios palūkanos gali pristabdyti dalies pirkėjų planus
Nors susidomėjimas būstu auga, finansavimo sąlygos tampa sudėtingesnės. Pagrindinis veiksnys – EURIBOR, kuris tiesiogiai lemia būsto paskolų kainą ir mėnesines įmokas.
Nuo 2024 metų balandžio vidurio iki 2026 metų kovo pradžios 6 mėn. EURIBOR svyravo tarp 2 ir 2,2 proc., tačiau situacija pasikeitė prasidėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose. Balandžio 17 dieną šis rodiklis jau siekė 2,415 proc., taip nutraukdamas ilgiau trukusį stabilumo laikotarpį.
Tai reiškia didesnes mėnesines įmokas gyventojams, ypač tiems, kurie renkasi kintamas palūkanas. Lietuvos banko duomenimis, dar visai neseniai vidutinės būsto paskolų palūkanos laikėsi apie 3,63–3,67 proc., tačiau dabartinė kryptis rodo, kad finansavimas gali brangti, o tai gali atvėsinti dalies pirkėjų entuziazmą.
Augant paskolų apimtims, sandorių skaičius didėja gerokai lėčiau
Statistika rodo nevienodą rinkos judėjimą. Per pirmus du šių metų mėnesius Lietuvoje išduota būsto paskolų už 558,7 mln. eurų – tai 24 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Tačiau Registrų centro duomenimis, per pirmą ketvirtį įregistruota 30,4 tūkst. NT sandorių, arba tik 4 proc. daugiau nei prieš metus. Butų pardavimai augo dar lėčiau – vos 1,3 proc., o tai rodo, kad realūs pirkimai kol kas neatsilieka nuo paskolų augimo tempo.
Tuo pačiu aiškiai matomas kainų šuolis. Vilniuje naujų butų kvadratinio metro kaina per metus padidėjo 22 proc., kituose didmiesčiuose – beveik 6 proc., o senos statybos būstas atitinkamai brango 16 ir 18 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad rinkoje vis dažniau perkamas brangesnis būstas, o papildomi pinigai jau pradeda daryti spaudimą kainoms.
ECB: infliacijos lūkesčiai kyla, ekonomika silpnėja
Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) pranešė, kad kovo mėnesį euro zonos gyventojų infliacijos suvokimas ir lūkesčiai pastebimai išaugo. Per pastaruosius 12 mėnesių juntama infliacija padidėjo iki 3,5 proc., palyginti su 3 proc. vasarį, o lūkesčiai artimiausiems metams šoktelėjo nuo 2,5 iki 4 proc.[2]
Augo ir ilgesnio laikotarpio prognozės – trejų metų infliacijos lūkestis pasiekė 3 proc., penkerių metų – 2,4 proc. ECB taip pat pažymi didėjantį neapibrėžtumą dėl kainų raidos, o mažesnes pajamas gaunantys gyventojai ir toliau linkę infliaciją vertinti aukščiau nei turtingesni.
Kartu blogėja ir bendras ekonomikos vertinimas. Gyventojai prognozuoja ekonomikos nuosmukį – augimo lūkestis artimiausiems metams sumažėjo iki –2,1 proc., o nedarbo lygio prognozė pakilo iki 11,3 proc. Nors būsto kainoms prognozuojamas nuosaikus augimas (apie 3,7 proc.), didėjančios būsto paskolų palūkanos, kurios kovo mėnesį siekė 4,9 proc., ir griežtėjančios skolinimosi sąlygos rodo, kad finansavimas taps sudėtingesnis.
Tuo pat metu gyventojai tikisi didesnių išlaidų – vartojimo augimo lūkesčiai pakilo iki 4,1 proc., nors pajamų augimas išlieka vangus ir nepakitęs.
