Vaiko teisių gynėjų forume viešai keliami vaikų saugumo internete klausimai, o renginys pristatomas kaip institucinis atsakas į skaitmenines grėsmes. Į forumą „Atsparumo iššūkiai medijose ir socialiniame gyvenime. Kaip apsaugoti vaikus?“ susirinkę įvairių sričių ekspertai aptarė, kaip stiprinti vaikų kritinį mąstymą, atsparumą dezinformacijai ir verbavimui, taip pat kokį vaidmenį šiame lauke atlieka visuomenė, žiniasklaida ir socialiniai tinklai.
Suaugusiųjų pareiga apima ne tik kalbėjimą apie saugumą
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad kibernetinė erdvė jau yra lygiavertė mūsų realybei, o ne tik alternatyva jai. Jos teigimu, šiuolaikinis gyvenimas, nuotolinis darbas, mažesnis tiesioginis bendravimas ir emocinis užsidarymas yra ir pandemijos, ir skaitmeninio pasaulio pasekmė.
„Šiandien žmonės dirba nuotoliu, nebemoka bendrauti tiesiogiai, yra labiau užsidarę emociškai. Tai ir pandemijos, ir skaitmeninio pasaulio pasekmė. Akivaizdu, kad mokytis suprasti internetinį pasaulį, žvelgti kritiškai, atsirinkti informaciją turime mokytis visi. Juk mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė yra ne tik kalbėti apie vaikų saugumą internete, bet ir realiai būti šalia vaiko tada, kai jis susiduria su iššūkiais, pavojais“, – sako ministrė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė taip pat įvardijo vaikų saugumą internete kaip vieną opiausių šių dienų klausimų. Jos vertinimu, vaikai auga aplinkoje, kurioje informacija juos pasiekia greičiau, nei suaugusieji spėja ją suprasti ar paaiškinti, o socialiniai tinklai, skaitmeninės platformos ir viešoji erdvė daro tiesioginę įtaką savivertei, santykiams ir tapatybės formavimuisi.
„Vaikai auga aplinkoje, kur informacija juos pasiekia greičiau, nei suaugusieji spėja ją suprasti ar paaiškinti. Socialiniai tinklai, skaitmeninės platformos ir viešoji erdvė daro tiesioginę įtaką vaikų savivertei, santykiams ir tapatybės formavimuisi. Tyrimai rodo, kad tik 2 procentai vaikų turi įgūdžių, reikalingų atskirti tiesą nuo melo. Ir tai lemia rimtas pasekmes. Jei vaikas nėra pasiruošęs, jam susidūrimas su melagienomis, dezinformacija, manipuliacijomis gali būti traumuojantis“, – pastebi I. Skuodienė.
Algoritmai ir dezinformacija keičia tai, ką vaikai mato
„Mediaskopo“ atstovė Vilūnė Kairienė sakė, kad vaikai socialinius tinklus naudoja kaip pagrindinį informacijos šaltinį, o algoritmai lemia, ką jie mato, kur sustoja ir ką paspaudžia. Jos teigimu, dalis vaikų yra uždaromi žalingame turinyje, todėl medijų raštingumas turi tapti pagrindine ugdoma kompetencija.
„Algoritmai nusprendžia, ką mato mūsų vaikai: kur sustoja, kur spaudžia patiktuką. Ir kai kurie vaikai yra uždaromi žalingame turinyje. Todėl medijų raštingumas yra pagrindinė kompetencija, kurią turime ugdyti savo vaikuose“, – teigė V. Kairienė.
Ji taip pat išskyrė būdus, kuriais algoritmus galima „perauklėti“: sąmoningai rinktis pozityvų turinį, rinktis neutralią informaciją, ištrinti paieškos istoriją ir pradėti iš naujo, ieškoti naujų temų ir pomėgių bei rinktis patikimus kanalus. Debunk EU atstovė Jovita Tautkevičiūtė-Kalinauskienė pažymėjo, kad tokį algoritmų „auklėjimą“ bando ir Europos Sąjunga, o pagrindiniu reguliavimo instrumentu čia yra Skaitmeninių paslaugų aktas.
Pasak J. Tautkevičiūtės-Kalinauskienės, šis aktas įpareigoja platformas kasmet vertinti rizikas, susijusias su demokratiniu diskursu, dezinformacijos plitimu ir nepilnamečių apsauga, bei jas mažinti. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad tendencijos nėra palankios, nes algoritmų įtaka, ypač dirbtinio intelekto kontekste, vis didėja, o naujos kartos dezinformacijoje vis mažiau reikšminga tampa pati žinutė ir turinys, jų vietą užimant kiekiui.
Verbavimas ir radikalizavimas išlieka tarp didžiausių grėsmių
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis sakė, kad kova dėl jaunųjų protų vyksta nuolatos, o propagandą skleidžiančios organizacijos siekia ugdyti valstybe nusivylusius ir nepasitikinčius jaunuolius bei skatinti susiskaldymą.
„Mes pasirūpiname, ar vaikas yra apsirengęs, ar pavalgęs, ar saugus, bet kas yra jo galvoje ir širdyje daug sunkiau patikrinti ir pasirūpinti. Kažin, ar galime pasitikėti kariu, kurio galvoje yra ne mūsų valstybės naratyvas. Lygiai taip pat blogai, kai mūsų jaunosios kartos galvose ir širdyse yra ne mūsų valstybei palanki informacija“, – pastebi T. Čeponis.
Valstybės saugumo departamento atstovas Audrius Matonis teigė, kad be žalingo algoritmų poveikio didelį pavojų kelia ir verbavimas bei radikalizavimas, o teroristinės organizacijos vis dažniau taikosi į nepilnamečius. Anot jo, propaganda jaunimui skleidžiama per nepakankamai reguliuojamus socialinius tinklus, dažniausiai „Tik Tok“, ir žaidimų platformas, pavyzdžiui, „Robloksą“.
A. Matonis taip pat nurodė, kad tarp Lietuvoje veikiančių jaunų ekstremistų populiariausias yra tarptautinis nihilistinio ekstremizmo tinklas „Maniakai žudymo kutas“, socialiniuose tinkluose dažnai pasivadinantis MKY. „Socialiniuose tinkluose jie dažnai pasivadinę MKY. Jeigu jūsų aplinkoje esančių vaikų ir paauglių aplinkoje pamatysite tokį trumpinį, žinokite, kad tai nėra nekaltas žaislas. Tai – labai blogo veikimo, labai ekstremalus ženklas“, – sakė jis.
Kaip galimi įsitraukimo į ekstremistinę veiklą ženklai forumo metu įvardyta socialinė saviizoliacija, uždarai socialinei grupei būdingų terminų vartojimas, ekstremistinės ideologijos nuostatų skleidimas bendraujant su artimaisiais ir daiktų su dešiniojo ekstremizmo simbolika įsigijimas.
Ryšys su vaiku ir pagalbos kanalai įvardyti kaip praktinis atsakas
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto daktarė Rūta Latinytė sakė, kad pirmasis žingsnis tėvams yra ryšys su vaiku, o konfliktinis santykis dėl telefonų atjungimo ar atėmimo ryšio nekuria. Jos vertinimu, būtent nuo šio ryšio priklauso, ar tėvai vaikui bus pagalbos žmogus, ar asmuo, kurio jis labiausiai bijos.
„Vaikai įpranta, kad tėvai atjungs, išjungs, atims išmanųjį. Toks konfliktinis santykis nepadės ryšio su vaiku puoselėjimui. Tada kyla klausimas, ar tėvai bus tas žmogus, į kurį vaikas kreipsis pagalbos, ar bus tas žmogus, kurio labiausiai bijos, kad tik nesužinotų?“, – sako R. Latinytė.
Ji taip pat patarė socialiniuose tinkluose tiek suaugusiems, tiek vaikams vadovautis logika, ieškoti pirminio informacijos šaltinio, jei informacijos tikrumas abejotinas, tikrinti, ar kanalas patikimas, ir saugotis algoritmų spąstų.
Parengta pagal Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos komunikacijos skyriaus informaciją.
