Vilnius–Utena kelyje daugėja susidūrimų su gyvūnais, todėl imamasi papildomų saugumo priemonių
Rekonstruojamame magistralinio kelio Vilnius–Utena ruože diegiami nauji sprendimai, skirti mažinti eismo įvykių riziką. Kaip nurodo bendrovė „Via Lietuva“, šis kelias yra viena svarbiausių šalies transporto jungčių, todėl čia siekiama užtikrinti maksimalų saugumą tiek žmonėms, tiek laukinei gamtai.
Problema išlieka aktuali – susidūrimai su gyvūnais Lietuvoje nėra reti. Praėjusiais metais tokių įvykių skaičius siekė apie tūkstantį. Tokios situacijos dažnai baigiasi ne tik apgadintais automobiliais, bet ir rimtais sužalojimais ar net žūtimis.
„Vilnius–Utena kelias yra viena svarbiausių šalies transporto jungčių, kuria kasdien juda tūkstančiai žmonių, todėl saugumas tokiuose keliuose išlieka svarbiausiu prioritetu. Pernai susidūrimų su gyvūnais skaičius šalyje pasiekė tūkstantį. Tai kelia pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei. Aktyviai diegiame kompleksines saugumo priemones ir nuolat geriname infrastruktūrą, tačiau saugumas kelyje priklauso ir nuo kiekvieno vairuotojo atsakomybės. Prasidėjus pavasarinei gyvūnų migracijai, raginu visus būti itin budriais, atsakingai elgtis kelyje ir rinktis saugų greitį“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią pavojų kelia netikėtas gyvūnų pasirodymas kelyje. Briedžiai, stirnos ar šernai gali išbėgti staiga, o esant didesniam greičiui pasekmės dažniausiai būna sunkesnės.
Kelyje įrengiamos tvoros, varteliai ir specialūs barjerai, kurie nukreips gyvūnus nuo važiuojamosios dalies
„Via Lietuva“ praneša, kad rekonstruojamame ruože taikomas kompleksinis sprendimų paketas. Viena pagrindinių priemonių – apsauginės tinklo tvoros, kurios ribos gyvūnų patekimą į važiuojamąją dalį.
Kartu su tvoromis įrengiami vienvėriai varteliai. Jie leidžia gyvūnams, jau patekusiems į kelio zoną, saugiai pasišalinti. Taip siekiama išvengti situacijų, kai gyvūnas lieka uždarytas tarp kelio ir apsauginių konstrukcijų.
Papildomai diegiami horizontalūs barjerai ir kryptinės priemonės. Jos nukreips gyvūnus link saugių perėjimo vietų. Sistemos efektyvumui svarbu, kad visi įrengti vartai, skirti patekimui į miškus ar sodybas, būtų laikomi uždaryti.
Taip pat numatyti sprendimai ir žmonėms – vietose, kur pėsčiųjų takai baigiasi ties nuovažomis, įrengiami specialūs varteliai, kad judėjimas išliktų patogus ir saugus.
Po keliu įrengiamos gyvūnų perėjos leis išsaugoti natūralius migracijos maršrutus
Svarbi projekto dalis – požeminės gyvūnų perėjos. Jos leis gyvūnams saugiai kirsti kelią ne paviršiumi, o po juo, išlaikant natūralius jų migracijos kelius.
Perėjos numatytos keliose vietose – ties 28, 34, 38, 44 ir 55 kilometrais. Kaip nurodoma projekto informacijoje, jos bus vienodo tipo – erdvios, tunelinės, pritaikytos tiek smulkiems, tiek stambesniems gyvūnams.
Viduje formuojamas natūralus grunto pagrindas ir sausos judėjimo juostos. Aplinka sutvarkoma taip, kad gyvūnai matytų tęsinį už perėjos ir drąsiau ja naudotųsi. Perėjos dažomos natūraliomis spalvomis, kad geriau įsilietų į aplinką.
Šios perėjos veiks kartu su tvoromis ir barjerais – gyvūnai bus nukreipiami būtent į šias saugias vietas. Dalis jų įrengiama ten, kur jau yra vandens pralaidos ar upeliai, taip išlaikant įprastus gyvūnų judėjimo koridorius.
Parengta pagal Via Lietuva informaciją.
