Politologai: Benkunskas nebuvo įsimintinas meras
Artėjant savivaldybių merų rinkimams, Vilniaus ir Kauno gyventojai jau kelia klausimą – ar yra, kas galėtų pakeisti dabartinius miestų vadus – Valdą Benkunską ir Visvaldą Matijošaitį. Sostinėje politologai Vytautas Dumbliauskas ir Ignas Kalpokas V. Benkunsko kadenciją vertina gana santūriai – esą jai trūksta aiškaus, lengvai atpažįstamo politinio ženklo.
Skirtingai nei ankstesnio mero laikotarpis, kuris siejosi su konkrečiais miesto pokyčiais, dabartinis etapas esą labiau primena administracinį valdymą be ryškių simbolinių sprendimų. Nors minimi tokie projektai kaip Nacionalinis stadionas ar NATO viršūnių susitikimas, jie dažniau siejami su tęstinumu arba ankstesnės valdžios darbais, o ne su nauja politine kryptimi[1].
Vis dėlto pastaruoju metu matomas bandymas išryškinti savo politinį profilį. Kaip pažymi I. Kalpokas, vienas ryškesnių žingsnių – migracijos temos iškėlimas. V. Benkunskas viešai kalba apie augantį užsieniečių skaičių Vilniuje, akcentuoja lietuvių kalbos svarbą ir siūlo griežtesnę leidimų gyventi pratęsimo tvarką.
Politologo vertinimu, tai gali būti kryptingas bandymas formuoti savo elektoratą ir atsitraukti nuo liberalesnių politinių jėgų, ieškant palaikymo tarp konservatyvesnių rinkėjų.
Sostinėje pastebimas konservatorių elektorato stiprėjimas
Kalbant apie rinkimų perspektyvas, V. Dumbliauskas pabrėžia stiprią konservatorių elektorato įtaką Vilniuje. Jo teigimu, šios partijos rinkėjai yra lojalūs ir linkę balsuoti už partijos iškeltą kandidatą net ir tuo atveju, jei jis nėra itin charizmatiškas.
Tai esą suteikia V. Benkunskui tvirtą startinę poziciją. Tuo metu konkurencinė aplinka dar nėra iki galo aiški – nors apie kandidatavimą jau paskelbė Artūras Zuokas, Vytautas Mitalas ir Aleksandras Nemunaitis, kitos partijos dar nėra atskleidusios savo sprendimų.
Ekspertai neatmeta galimybės, kad rinkimų kova gali pasikartoti tarp jau pažįstamų veidų. I. Kalpokas svarsto, kad A. Zuokas, nepaisant ilgos politinės istorijos, išlieka matomas ir gali rimtai pretenduoti į antrąjį turą. Vis dėlto V. Dumbliauskas atkreipia dėmesį, kad daliai rinkėjų jo ankstesnės kadencijos gali kelti abejonių, o pats politikas turi „senumo“ įspūdį.
Tuo tarpu V. Benkunskas, nors ir laikomas mažiau ryškiu, išlieka vienu realiausių kandidatų patekti į lemiamą rinkimų etapą.
Matijošaitis Kaune vis dar išlaiko pranašumą
Tuo tarpu ne ką mažesnės diskusijos šiuo metu vyksta ir Kaune, kur kauniečiai taip pat jau kitų metų pavasarį spręs, ar yra, kas pakeis ilgametį miesto vadovą Visvaldą Matijošaitį. Nuo 2015 metų miestui vadovaujantis meras išlieka stipria figūra vietos politikoje, tačiau vis dažniau keliama klausimų, ar šiuose rinkimuose atsiras kandidatas, galintis mesti jam rimtesnį iššūkį[2].
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ainius Lašas atkreipia dėmesį, kad dabartinio mero populiarumą lemia gana aiškus ir rinkėjams suprantamas valdymo modelis – jis matomas kaip praktiškas vadovas, orientuotas į miesto ūkį, o toks „ūkvedžio“ tipažas Kaune turi savo elektoratą.
Vis dėl to, dalis miesto gyventojų atvirai kalba apie poreikį jaunesniam, energingesniam lyderiui, kuris galėtų įnešti daugiau tempo ir naujų idėjų į miesto valdymą. Ypač pabrėžiama, kad Lietuvoje netrūksta išsilavinusių ir ambicingų žmonių, kurie galėtų imtis tokios atsakomybės.
Tačiau kartu girdėti ir pragmatiškesni vertinimai – jei stipresnės alternatyvos neatsiras, dalis rinkėjų būtų linkę likti prie jau pažįstamo varianto, nes nemato aiškios garantijos, kad naujas žmogus situaciją pagerintų.
Dabartinio mero veikla vertinama nevienareikšmiškai. Vieni kauniečiai teigia nepastebėję didesnių problemų ir mano, kad miestas tvarkomas stabiliai, netgi palankiau lygindami su ankstesne valdžia. Kiti gi sprendimą balsuoti sieja su vertybiniais aspektais – jiems svarbu ne tik atlikti darbai, bet ir politiko laikysena bei principai. Dėl to dalis rinkėjų svarsto apie kitus pasirinkimus, net jei dabartinio mero rezultatai nėra vertinami kaip prasti.
Svarsto siekti naujos kadencijos
V. Matijošaitis dar balandžio pradžioje pranešė apie savo svarstymus siekti dar vienos kadencijos Kauno mero poste, pabrėždamas, kad galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tačiau tikėtina, jog dalyvaus artėjančiuose rinkimuose[3].
Jau daugiau nei dešimtmetį miestui vadovaujantis V. Matijošaitis teigia, kad per šią kadenciją pavyko įgyvendinti apie 80 proc. suplanuotų darbų, o likusius planuoja tęsti, jei bus perrinktas, daugiausia dėmesio skiriant tiltų statybai ir miesto želdiniams.
Anot jo, Kaunas per pastaruosius metus stipriai pasikeitė, o tai esą patvirtina ir gyventojų bei iš užsienio sugrįžtančių kauniečių reakcijos. V. Matijošaitis taip pat nurodo, kad šiemet ketinama užbaigti tris naujus tiltus, tačiau projektų įgyvendinimą lėtina ilgos viešųjų pirkimų procedūros, o didesnio valstybės indėlio, jo teigimu, būtų galima tikėtis daugiau.
Meras tikina nesureikšminantis politinių konkurentų ir dėl rinkėjų palaikymo pernelyg nesijaudinantis, o savivaldos rinkimai Lietuvoje numatyti kitų metų pavasarį, kur kol kas apie kandidatavimą viešai yra paskelbęs tik socialdemokratas Audrius Radvilavičius.
