Tarnyba kreipėsi į „Wolt“ ir „Bolt“ administracijas
Maisto pristatymas daugeliui tapo kasdienybe, tačiau dabar ši patogi paslauga atsidūrė institucijų akiratyje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paskelbė pradėjusi tyrimą dėl galimų higienos pažeidimų, susijusių su populiariomis platformomis „Bolt“ ir „Wolt“.
Sprendimas priimtas po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie galimai netinkamas maisto transportavimo sąlygas. VMVT pabrėžia, kad situacija vertinama rimtai, o tyrimas jau pradėtas[1].
„Dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos jau kreiptasi į „Bolt“ ir „Wolt“ administracijas, nurodant detaliai pateikti informaciją, kaip užtikrinama higiena visame maisto pristatymo procese.
Įvertinus aplinkybes ir tyrimo metu nustačius pažeidimų, bus taikytos teisės aktuose numatytos poveikio priemonės“, – feisbuko paskyroje pranešė VMVT.
Atsakomybė už maisto saugą tenka visai grandinei
VMVT primena, kad maisto sauga nesibaigia restorano virtuvėje. Ji turi būti užtikrinama visoje grandinėje – nuo jo paruošimo iki pristatymo.
Tai reiškia, kad atsakomybė tenka tiek maitinimo įstaigoms, kurios ruošia ir pakuoja maistą, tiek kurjeriams, kurie jį transportuoja. Kurjeriai privalo laikytis higienos reikalavimų, o netinkamos sąlygos gali turėti tiesioginę įtaką maisto kokybei.
Tuo metu restoranai atsako už tinkamą maisto paruošimą ir saugų supakavimą. VMVT akcentuoja, kad bet kuri grandies klaida gali lemti galutinio produkto kokybės pablogėjimą.
Gyventojai raginami fiksuoti pažeidimus
Svarbų vaidmenį šioje situacijoje esą atlieka ir patys vartotojai. Būtent jie dažniausiai pirmieji pastebi galimus pažeidimus – nuo išsiliejusio ar sugadinto maisto iki nešvarių kurjerių krepšių.
VMVT ragina tokius atvejus fiksuoti nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Pirmiausia rekomenduojama informuoti maisto pristatymo platformas, kad jos galėtų greitai sureaguoti ir imtis veiksmų.
Jeigu problemos neišsprendžiamos arba kartojasi, gyventojai kviečiami kreiptis į VMVT, pateikiant užsakymo informaciją ir situacijos aprašymą. Tarnyba taip pat primena – jei maistas atrodo nekokybiškas ar sugadintas, jo vartoti nereikėtų, kad būtų išvengta rizikos sveikatai.
Savo ruožtu 77.lt komentaro kreipėsi tiek į „Wolt“, tiek „Bolt“ administracijas. Gavę atsakymus, tekstą papildysime.
Pažėrė kritikos dėl maisto pristatymo tvarkos
Tačiau patys gyventojai teigė manantys, kad teisingumo šioje srityje dar teks palaukti. Mat patys šių platformų kurjeriais prisistatę asmenys teigė, kad sistema kaip ir aiški – jokios griežtos kontrolės.
„Ir kuom pasibaigs? Niekuo. Pats dirbu kurjeriu 5 metus ir jokių sveikatos pažymų mums nereikia ir niekas net netikrina.“ – rašė vienas internautas
„Bolt“ ir „Wolt“ tesiog primins savo kurjeriams kad valytu savo krepšius ir tuo baigsis. Jie praneš Jums kad viskas gerai situacija sutvarkyta. Jūs paskui pranešite, kad padarytas didelis darbas, kad kurjeriai pradėjo valyti savo krepšius ir sakysit paskui – va, kokie šaunuoliai VMVT. Nors niekas ten nieko netikrins ir nežiūrės, nes tai atima laiko.“ – svarstė kitas gyventojas.
Kita gyventoja džiaugėsi, kad pagaliau VMVT šiuo klausimu ėmėsi veiksmų, mat, kaip ji patikino, kasdien matant šių platformų kurjerius esą kyla klausimas, kaip tokie asmenys gali dirbti su maistu.
Užfiksavo lauke besimėtančius krepšius
Socialiniuose tinkluose išplitus nuotraukoms, kuriose „Wolt“ ir „Bolt“ maisto pristatymo krepšiai palikti lauke ant žemės, kilo diskusijos apie realias pristatymo sąlygas. Gyventojų pasidalytuose vaizduose matyti nešvarūs, nusidėvėję krepšiai, o tai sustiprino abejones, ar maistas visada klientus pasiekia tinkamomis sąlygomis ir nepraranda kokybės transportavimo metu[2].
Tuo metu „Bolt Food“ atstovai aiškina, kad termo krepšiai yra kurjerių nuosavybė, todėl jie gali būti naudojami ir nebevykdant veiklos platformoje.
Bendrovė pabrėžia, kad aktyvūs partneriai įsipareigoja laikytis higienos reikalavimų, o klientų atsiliepimai laikomi pagrindiniu būdu identifikuoti galimus pažeidimus ir užtikrinti paslaugos kokybę.
Restoranai keičia požiūrį į maisto pristatymo platformas
Tuo tarpu keičiasi ir barų bei restoranų požiūris į maisto pristatymo platformas – vis daugiau jų atsisako bendradarbiavimo su „Wolt“ ir „Bolt“. Vieniems tai tampa sąmoningu rinkodaros sprendimu, siekiant susigrąžinti klientus į gyvą aplinką, kitiems – reakcija į realias problemas, su kuriomis susiduria tiek verslas, tiek klientai[3].
Restoranų atstovai pripažįsta, kad per kurjerius pristatytas maistas neretai klientus pasiekia praradęs kokybę – būna atšalęs, praradęs išvaizdą ar net išsiliejęs. Nepaisant to, kad pristatymą vykdo platformos, galutinė atsakomybė ir neigiami atsiliepimai dažniausiai tenka pačiam restoranui, o papildomai verslą apsunkina ir dideli platformų komisiniai mokesčiai.
Kartu stiprėja ir platesnė diskusija apie valgymo patirtį bei restoranų paskirtį. Dalis verslininkų akcentuoja, kad aukštesnės kokybės patiekalai turėtų būti vartojami vietoje, nes transportavimo metu jie neišvengiamai „nuvertėja“. Vis dėlto visiškai atsisakyti pristatymo platformų ryžtasi ne visi – nuosavos logistikos kūrimas dažnai yra per brangus.
