Nausėda: pagalbinis apvaisinimas – tik gydymui
Diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo Lietuvoje įgauna naują pagreitį – prezidento Gitano Nausėdos pozicija rodo, kad vienišoms moterims ši galimybė galėtų būti atverta, tačiau tik aiškiai apibrėžtomis sąlygomis. Šalies vadovas iš esmės palaiko siūlymą, bet pabrėžia, kad sprendimai turi būti grindžiami medicinine būtinybe, o ne socialiniais ar ideologiniais argumentais.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius antradienį Žinių radijui aiškiai išdėstė šią kryptį, akcentuodamas, kad pagalbinis apvaisinimas pirmiausia turi būti laikomas gydymo priemone. Jo teigimu, svarbu atskirti nevaisingumo gydymą nuo platesnės šeimos politikos, kuri apima visai kitus tikslus ir priemones[1].
„Jeigu tai yra ligos gydymas, tai nuo ligos reikia gydyti. Visa kita šeimos politika – taip, šeimą reikia skatinti, reikia populiarinti ir šitoje vietoje reikia ugdyti šeimos vertybes. Tačiau pagalbinis apvaisinimas yra susijęs tik su ligos gydymu“, – Žinių radijui antradienį sakė V. Augustinavičius, paklaustas, ar šalies vadovas pritaria vienišų moterų pagalbiniam apvaisinimui.
Procedūra būtų taikoma tik išimtiniais atvejais
Šiuo metu Seime svarstomas Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas įstatymo projektas jau yra įveikęs pateikimo stadiją. Jame numatyta išplėsti asmenų ratą, galinčių pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis – jos būtų prieinamos ne tik sutuoktiniams, bet ir partneriams, kartu bent metus gyvenančioms poroms bei vienišoms moterims.
Vis dėlto projekte įtvirtinamos griežtos sąlygos. Pagalbinis apvaisinimas būtų leidžiamas tik gydytojų konsiliumo sprendimu, kai nevaisingumo negalima išgydyti kitais būdais arba siekiama išvengti sunkių, gyvybei pavojingų ligų perdavimo. Taip pat būtų vertinama, ar nėra medicininių kliūčių moteriai išnešioti ir pagimdyti vaiką.
Šių pokyčių poreikį sustiprino ir Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo ankstesnė tvarka – leidusi procedūrą tik susituokusioms poroms – pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Kol naujas reguliavimas dar nepriimtas, gydymo įstaigos laikinai toliau teikia paslaugas pagal senąją tvarką, o per pastaruosius septynerius metus Lietuvoje tokiu būdu jau gimė apie 2800 vaikų.
Vyriausybė dega žalią šviesą tvarkos keitimui
Kovo mėnesį Vyriausybė pritarė siūlymui iš esmės keisti pagalbinio apvaisinimo tvarką Lietuvoje – numatoma, kad ši paslauga būtų teikiama visiems pagal medicininį poreikį, nepriklausomai nuo šeiminės padėties, įtraukiant ir vienišas moteris.
Pakeitimai grindžiami Konstitucinio Teismo išaiškinimu ir siekiu gerinti demografinę situaciją, o sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pabrėžia, kad tikslas – sudaryti daugiau galimybių susilaukti vaikų, išlaikant aukštus medicinos standartus.
Keturi iš dešimties lietuvių – už pagalbinio apvaisinimo kompensavimą visiems
Tuo tarpu visuomenės pozicija pagalbinio apvaisinimo klausimu išsiskiria. Naujausia apklausa rodo, kad 39 proc. gyventojų palaiko šios paslaugos kompensavimą visiems – tiek susituokusioms poroms, tiek nesusituokusiems partneriams ar vienišoms moterims. Vis dėlto apie penktadalis respondentų laikosi nuomonės, kad valstybės finansavimas turėtų būti skiriamas tik santuokoje gyvenantiems asmenims[2].
Visgi, 14 proc. apklaustųjų nepritaria kompensacijai vienišoms moterims net ir medicininiais atvejais, o 8 proc. apskritai nesutinka, kad pagalbinis apvaisinimas turėtų būti finansuojamas valstybės lėšomis. Tuo metu net 18 proc. gyventojų šiuo klausimu neturi aiškios nuomonės, kas rodo, jog tema išlieka jautri ir dar nėra iki galo susiformavusi visuomenės pozicija.
Apklausa atlikta kovo 19–30 dienomis, jos metu apklausti 1 009 pilnamečiai Lietuvos gyventojai, tyrimas vyko 110 atrankos taškų, o paklaida neviršija 3,1 proc. punkto.
