Už litrą dyzelino Suvalkuose – 1,60 euro
Lenkijoje degalai ir toliau išlieka tema, kuri domina ne tik vietos vairuotojus, bet ir lietuvius, reguliariai kertančius sieną – naujausia dienraščio Suvalkai.pl paskelbta informacija leidžia įvertinti, kiek teks mokėti jau balandžio 24 dieną.
Portalas praneša, kad maksimali 95 oktano benzino kaina sieks 6,03 zloto už litrą (apie 1,42 euro), o 98 oktano benzinas kainuos iki 6,62 zloto (apie 1,56 euro). Tuo metu dyzelinas išlieka brangiausias – jo kaina pakils iki 6,79 zloto už litrą, arba maždaug 1,60 euro[1].
Pabrėžiama, kad tai yra maksimalios ribos, todėl realiose degalinėse kainos gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo vietos ar tinklo. Vis dėlto bendras vaizdas rodo gana stabilų laikotarpį degalų rinkoje, nors skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų išlieka akivaizdus ir gali turėti įtakos vairuotojų sprendimams.
LEA: degalų kainos šalies degalinėse krinta
Tuo tarpu Lietuvos energetikos agentūra trečiadienį paskelbė apie šalies degalinėse mažėjančias degalų kainas. Agentūros duomenimis, benzinas atpigo 0,9 proc., dyzelinas – 1,4 proc., o suskystintos naftos dujos (SND) – 0,2 proc. Vidutinė dyzelino kaina siekė 2,02 euro už litrą (svyravo nuo 1,87 iki 2,13 euro), benzino – 1,72 euro (nuo 1,63 iki 1,81 euro), o SND vidurkis išliko ties 0,92 euro riba[2].
Mažiausios kainos fiksuotos regioninėse degalinėse – pigiausias dyzelinas parduotas Prienų rajone esančioje „Borusta“, o benzinas – „Trevena“ tinklo degalinėse Klaipėdos regione. Tuo metu aukščiausios kainos registruotos „Cirkle K“, „Emsi“ ir „Boost Petrol“ degalinėse.
Didmeninėje rinkoje benzinas kainavo 1,57 euro, dyzelinas – 1,69 euro, o „Brent“ naftos kaina tarptautinėje rinkoje antradienį siekė 98,48 JAV dolerio už barelį.
Ekspertai: degalų kainų prognozuoti dabar beveik neįmanoma
Nors pastaruoju metu degalų kainos šiek tiek sumažėjo, ekspertai sutaria, kad jų ateitį prognozuoti šiuo metu itin sudėtinga. „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžia, jog kainų dinamiką lemia geopolitiniai veiksniai – ypač įtampa Persijos įlankoje, Hormūzo sąsiaurio situacija ir neaiškūs JAV, Irano bei Izraelio santykiai[3].
Pasak jos, „teigti, kad degalų kainos nusistovės kažkokiame apčiuopiamame, konkrečiame lygyje, būtų per daug drąsu“, nes rinkos itin jautriai reaguoja į kiekvieną naują politinį signalą.
Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas laikosi nuosaikesnės pozicijos ir mano, kad artimiausiu metu kainos neturėtų nei ženkliai kilti, nei kristi. Jo vertinimu, aktyvioji konflikto fazė jau baigėsi, o šalys juda derybų link, nors procesas gali užtrukti.
Pasak ekonomisto, tai rodo ir mažėjanti įtampa regione – Irano veiksmai tampa santūresni, o tai signalizuoja apie didesnį norą susitarti. Vis dėlto, kol rinka nebus tikra dėl galutinio susitarimo, reikšmingų kainų pokyčių tikėtis sunku.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į valstybių reakcijas į degalų kainų svyravimus. I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad dalis Europos šalių ėmėsi agresyvių priemonių – nuo kainų lubų iki subsidijų, tačiau tokie sprendimai kainuoja brangiai ir gali būti trumparegiški.
Lietuva, sumažinusi dyzelino akcizą, pasirinko santūresnį kelią, tačiau, anot ekonomistės, svarbu išlaikyti fiskalinę drausmę ir pasiruošti galimiems energetiniams iššūkiams ateityje. Ji įspėja, kad artėjantis šildymo sezonas gali būti sudėtingas dėl ištuštėjusių dujų rezervų Europoje ir aukštų energijos kainų.
