Profesinė sąjunga: savivaldybė vengia pradėti kolektyvines derybas
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Vilniaus miesto susivienijimas pareiškė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, jų teigimu, esą nesilaiko Darbo kodekso ir faktiškai vengia pradėti kolektyvines derybas su švietimo darbuotojų atstovais. Pasak profesinės sąjungos, derybos dėl teritorinės švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties iki šiol nėra pradėtos, nors iniciatyva buvo pateikta dar šių metų sausį.
LŠDPS pranešime nurodoma, kad 2026 m. sausio 19 d. sąjungos Vilniaus miesto susivienijimas oficialiai kreipėsi į savivaldybę, prisistatė kaip derybų šalis ir inicijavo kolektyvinių derybų procesą, kaip tai numato Darbo kodeksas. Tačiau, anot profesinės sąjungos, savivaldybė iki šiol nepateikė privalomo atsakymo, kuris yra būtina sąlyga deryboms pradėti[1].
Vilniaus susivienijimo pirmininkė Jurgita Kiškienė teigia, kad profesinė sąjunga yra pasirengusi dialogui, tačiau savivaldybės elgesys esą rodo priešingą poziciją.
„Mes esame pasiruošę kalbėti apie problemas, su kuriomis susiduria visi švietimo darbuotojai – apie mokytojų saugumą, socialines ir ekonomines garantijas, tačiau akivaizdu, kad savivaldybė šio pokalbio vengia.“ – teigė J. Kiškienė.
Darbo kodeksas įpareigoja atsakyti per 14 dienų, tačiau atsako nėra
Kaip nurodo LŠDPS, pagal galiojančias Darbo kodekso nuostatas, derybų iniciatyvą gavusi šalis esą per 14 dienų privalo pateikti atsakymą raštu ir deleguoti savo atstovus į derybas. Be to, kaip teigiama, įstatymas aiškiai numato, kad nė viena pusė negali atsisakyti dalyvauti kolektyvinėse derybose.
LŠDPS teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė šių reikalavimų nesilaikė. Profesinė sąjunga nurodo tris pagrindinius pažeidimus:
- Nepateiktas oficialus atsakymas į derybų iniciatyvą;
- Nedeleguoti atstovai į derybinę grupę;
- Nepradėtas kolektyvinių derybų procesas.
Pasak profesinės sąjungos, tokia situacija vertintina kaip neteisėta ir prieštaraujanti Darbo kodeksui.
Įspėja apie galimą kolektyvinį ginčą
LŠDPS Vilniaus miesto susivienijimas pabrėžia, kad siekia konstruktyvaus dialogo ir jau yra atlikęs savo dalį – pateikė kolektyvinės sutarties projektą bei delegavo atstovus deryboms. Tačiau, jei savivaldybė ir toliau nevykdys įstatyme numatytų pareigų, profesinė sąjunga ketina imtis teisinių veiksmų.
Tokiu atveju būtų inicijuojamas kolektyvinis darbo ginčas dėl intereso – tai numatyta teisės aktuose kaip priemonė spręsti konfliktus tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio ar institucijos.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas kritikuoja susidariusią situaciją ir kelia klausimą dėl dialogo galimybių:
„Metų metus švietimo darbuotojams buvo kartojama, kad būtina pradėti dialogą su savivaldybėmis – esą kai kurie klausimai gali būti išspręsti bendruomenėse. Savivaldybės mėgsta profesinėms sąjungoms priminti ir pabrėžti teisės svarbą. Mes šį dialogą pradėjome ir siekiame to, ką teisė garantuoja – realių derybų. Tačiau kaip vykdyti dialogą, jei kita pusė iš esmės pažeidžia Darbo kodeksą ir veikia neteisėtai?“ – teigė A. Navickas.
Profesinė sąjunga ragina Vilniaus miesto savivaldybę nedelsiant laikytis teisės aktų ir pradėti kolektyvines derybas. Jei per artimiausias 14 dienų savivaldybė nesiims aktyvių veiksmų, bus pradėtas oficialus kolektyvinio ginčo nagrinėjimas.
Savo ruožtu 77.lt komentaro kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Gavę atsakymą, tekstą papildysime.
Sostinė pasiūlė dalį mokinių perkelti mokytis į biurų patalpas
Tuo tarpu Vilniuje planuojant plataus masto mokyklų rekonstrukcijas, vis daugiau dėmesio sulaukia laikinas sprendimas dalį mokinių perkelti į biurų patalpas. Savivaldybė svarsto penkeriems metams nuomotis beveik 14 tūkst. kv. metrų „Ozo biurų“ komplekse, kur būtų įrengtos laikinos klasės.
Tokia schema esą leistų tęsti ugdymą, kol vyksta renovacijos darbai, tačiau jos kaina – apie 351 tūkst. eurų per mėnesį – kelia klausimų. Per visą laikotarpį ši suma išaugtų iki maždaug 21 mln. eurų, todėl sprendimas jau dabar tampa vienu labiausiai diskutuojamų sostinės švietimo politikos kontekste.
Tuo pačiu metu savivaldybė tęsia investicijas į infrastruktūrą, tarp jų – ir Kunigaikščio Gedimino progimnazijos filialo Žvėryne rekonstrukciją. Vis dėlto dalis politikų kritikuoja ne pačias investicijas, o jų kainos viešinimo trūkumą.
