Vilniuje vykstančiame tarptautiniame seminare pradedamas paskutinysis projekto etapas, kuriuo siekiama stiprinti skaitmeninį finansinį raštingumą ir atsparumą finansiniam sukčiavimui Lietuvoje ir Latvijoje. Renginys vyksta 2025 m. balandžio 22 d., o jo dalyviai aptaria ir pirmines projekto išvadas apie tai, kaip plačiai paplitusi finansinė apgaulė yra tarp suaugusiųjų.
Seminare susitiko institucijų, rinkos ir akademinės bendruomenės atstovai
Seminare dalyvauja finansų rinkos dalyviai, akademinės bendruomenės atstovai, Suomijos ekspertai, taip pat Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Lietuvos banko ir Latvijas Banka atstovai. Susitikimo tikslas įvardytas aiškiai – tyrimų įžvalgas paversti konkrečiais veiksmais ir paskatinti viešojo sektoriaus institucijas, finansų įstaigas bei tarptautinius ekspertus bendradarbiauti.
44 proc. suaugusiųjų patyrė bent vienos rūšies finansinę apgaulę
Remiantis pirminėmis projekto išvadomis, parengtomis pagal reprezentatyvią suaugusių Lietuvos gyventojų apklausą, per pastaruosius dvejus metus bent vienos rūšies finansinę apgaulę ar sukčiavimą patyrė ne mažiau kaip 44 proc. suaugusių gyventojų. Daugiau kaip pusė jų dėl to patyrė finansinių nuostolių.
Dažniausiai minimi atvejai yra apgaulė perkant prekes, su investicijomis susijęs sukčiavimas ir duomenų viliojimas. Daugiau kaip trečdalis nukentėjusių ir pinigų praradusių gyventojų apie incidentą nepranešė. Dažnai taip elgtasi dėl įsitikinimo, kad pranešus niekas nepasikeistų, o tai riboja institucijų galimybes imtis veiksmingų atsakomųjų priemonių.
Institucijų atstovai akcentuoja elgesio ir technologijų ryšį
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Vaida Markevičienė pažymėjo: „Finansinį sukčiavimą lemia tiek technologijos, tiek žmogaus elgsena – tai dvi tos pačios problemos pusės ir šią problemą reikia spręsti kompleksiškai. Duomenys aiškiai rodo, kad auka gali tapti bet kas, vadinasi, nuo reagavimo turime pereiti prie prevencijos – stiprinti gyventojų gebėjimą atpažinti riziką ir bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir rinkos dalyviais kuriant sprendimus, kuriais sukčiavimas būtų sustabdytas prieš jam pasireiškiant“.
EBPO vyresnioji politikos analitikė Chiara Monticone sakė: „Mums yra garbė dalyvauti šiame svarbiame projekte, kurio patikima duomenų bazė sukaupta remiantis tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu tyrimu, įskaitant reprezentatyvią suaugusių gyventojų apklausą ir nuodugnią nukentėjusių asmenų įžvalgų analizę. Tai padės parengti konkrečius, duomenimis pagrįstus pasiūlymus, kokiomis priemonėmis stiprinti vartotojų atsparumą sukčiavimui ir gerinti finansinių sprendimų priėmimą“.
Europos Komisijos reformų ir investicijų darbo grupės (SG REFORM) skyriaus vadovas Heinrichas Wollny pabrėžė: „Šis ES finansuojamas projektas yra dalis pavyzdinės iniciatyvos, susijusios su svarbiausiais ES prioritetais, būtent finansiniu raštingumu, santaupų ir investicijų sąjunga ir skaitmenine pertvarka. Finansų skaitmenizacija atveria galimybių ir skatina augimą. Tačiau tam reikia, kad žmonės suprastų šias galimybes, kaip saugiai jomis naudotis ir kaip išvengti sukčiavimo bei apgaulės, – kad gyventojai ir namų ūkiai galėtų didinti savo finansinį atsparumą ir mažinti pernelyg didelio įsiskolinimo riziką. Europos Komisija taip pat labai palankiai vertina Latvijos ir Lietuvos pasirinktą šio projekto įgyvendinimo bendradarbiaujant ir mokantis vieniems iš kitų būdą, taip pat tai, kad buvo pasikviesti Suomijos ekspertai ir pasinaudota ES parama skaitmeniniam finansiniam raštingumui stiprinti“.
Seminaro įžvalgos taps pagrindu tolesniems veiksmams Vilniuje ir Rygoje
Projektą techninės paramos priemonės lėšomis finansuoja Europos Sąjunga, o įgyvendina EBPO bendradarbiaudama su Europos Komisija, Lietuvos banku ir Latvijas Banka. Įgyvendinant paskutinįjį etapą, darbas tęsis remiantis seminaro ir tyrimo išvadomis, planuojant konkrečią politiką ir rinkos veiksmus.
Vilniuje vykstantis seminaras taps pagrindu tolesnėms projekto priemonėms, o diskusijos bus tęsiamos ir Rygoje, atsižvelgiant į konkrečias Latvijos aplinkybes. Pagrindinis iniciatyvos tikslas išlieka gyventojų žinių, įgūdžių ir elgsenos stiprinimas, reikalingas saugiai naudotis vis intensyviau skaitmeninamomis finansinėmis paslaugomis ir didinti ilgalaikę finansinę gerovę Lietuvoje bei Latvijoje.
Parengta pagal Lietuvos banko informaciją.
