Buvo įvertinti politiko išsakyti epitetai apie LRT
Seimo etikos sargai dar kartą įvertino Remigijaus Žemaitaičio pasisakymus apie LRT – šįkart dėl dešimčių įrašų socialiniuose tinkluose, kurie, jų vertinimu, peržengė leistinos kritikos ribas. Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad parlamentaras pažeidė Politikų elgesio kodeksą, nes „Facebook“ paskyroje sistemingai skelbė menkinančio pobūdžio turinį apie visuomeninį transliuotoją. Už tokį sprendimą balsavo penki komisijos nariai.
Tyrimas parodė, kad vien per 2025 metus politikas paskelbė daugiau nei 50 įrašų apie LRT, o dalyje jų kartojosi tokie epitetai kaip „fondačiulpys“, „fondasosas“ ar „chaltūrščikas“. Komisijos vertinimu, tokia retorika neatitinka valstybės politikams keliamų standartų ir pažeidžia pagarbos žmogui bei valstybei principą[1].
Pats R. Žemaitaitis aiškino, kad jo pasisakymai buvo skirti viešai diskusijai demokratinėje visuomenėje. Anot jo, įrašai buvo susiję su LRT veikla, finansavimu, atskaitomybe ir politinio neutralumo klausimais, o ne su siekiu diskredituoti konkrečius asmenis ar instituciją.
Net ir kritika turi atitikti etikos normas
Tačiau komisija pabrėžė, kad nors Seimo nariai turi teisę kritikuoti valstybės institucijas ir vykdyti jų parlamentinę kontrolę, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis etikos normų. Kitaip tariant, kritika negali virsti žeminančia ar įžeidžiančia retorika.
Be to, komisija atkreipė dėmesį ir į kitą epizodą – 2025 metų gruodžio 7 dieną politikas viešai paskelbė privataus asmens vardą, pavardę ir telefono numerį be jo sutikimo. Šis klausimas perduotas nagrinėti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Apibendrindama situaciją, komisija rekomendavo R. Žemaitaičiui ateityje atsakingiau formuluoti viešus pasisakymus, vengti įžeidžiančių formuluočių ir laikytis Politikų elgesio kodekso bei Seimo statute numatytų reikalavimų. Tai jau ne pirmas kartas, kai politiko pasisakymai apie LRT sulaukia etikos sargų kritikos – panašus pažeidimas buvo konstatuotas ir šių metų vasario pabaigoje.
Pats R. Žemaitaitis kol kas savo pozicijos viešai nepaskelbė šiuo klausimu.
Žemaitaitis peržengė ribas vertindamas moksleivių protestą
Tačiau Etikos sargų dėmesio R. Žemaitaitis sulaukia ne pirmą kartą – štai dar balandžio 1-ąją Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad politikas pažeidė Politikų elgesio kodeksą dėl pasisakymų apie praėjusiais metais vykusį kultūros bendruomenės protestą ir jame dalyvavusius moksleivius[2].
Komisijos vertinimu, tiek „OpTV“ laidoje, tiek socialiniuose tinkluose skelbti teiginiai neatitiko pagarbos žmogui ir valstybei principo, o parlamentaro retorika galėjo būti suprasta kaip bandymas kvestionuoti moksleivių teisę dalyvauti taikiuose susirinkimuose. Dėl to jam rekomenduota ateityje atsargiau formuluoti viešus pasisakymus ir laikytis etikos normų.
Be to, komisija atkreipė dėmesį ir į kitą epizodą – socialiniuose tinkluose paskelbtą informaciją, kurioje buvo matomi nepilnamečių moksleivių vardai ir pavardės. Nors pats R. Žemaitaitis teigė, kad tai buvo klaida ir įrašas netrukus buvo pakoreguotas, dėl galimo asmens duomenų apsaugos pažeidimo jau atliekami tyrimai.
Pusmečiui sustabdytas finansavimas „Nemuno aušrai“
Balandžio pradžioje Vyriausioji rinkimų komisija priėmė R. Žemaitaičio vadovaujamai „Nemuno aušrai“ nepalankų sprendimą, kuriuo pusmečiui sustabdė valstybės dotacijos skyrimą partijai. Dėl to politinė jėga neteks daugiau nei 240 tūkst. eurų finansavimo.
Nors dalis VRK narių siūlė taikyti griežtesnę – metinės dotacijos – sankciją, tam pritrūko balsų, todėl pasirinktas kompromisinis variantas. Komisijoje išsiskyrė nuomonės: vieni sprendimą laikė proporcingu, kiti akcentavo galimą sąmoningą veikimą ir bendradarbiavimo stoką.
Į sprendimą sureagavęs R. Žemaitaitis jį pavadino politiniu spaudimu ir teigė, kad prieš partiją vyksta sistemingas „mobingas“, taip pat ketina sprendimą skųsti. Tuo metu VRK tęsia dar vieną tyrimą dėl galimo neteisėto partijos finansavimo 2024 metais, bendradarbiaudama su teisėsauga, o išvadų tikimasi artimiausiais mėnesiais.
Papildomai dėmesio sulaukė ir VTEK pradėtas tyrimas dėl politiko automobilio nuomos sandorių su partija bei galimo interesų konflikto.
