„Aušriečiai“ neteko daugiau nei 240 tūkst. eurų finansavimo
Daugiau nei 240 tūkst. eurų – tokios sumos neteks „Nemuno aušra“, tačiau sprendimas galėjo būti dar skaudesnis. Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė pusmečiui sustabdyti valstybės dotacijos skyrimą šiai partijai, nors dalis narių ragino taikyti dvigubai griežtesnę sankciją. Vis dėlto balsų metinei dotacijai atimti neužteko, todėl pasirinktas kompromisinis variantas.
Diskusijos VRK viduje parodė, kad vieningo požiūrio į pažeidimų vertinimą nėra. Vieni komisijos nariai laikėsi nuomonės, kad pusmečio dotacijos sustabdymas yra pakankama ir proporcinga reakcija, ypač turint omenyje, kad tai pirmasis toks pažeidimas.
Už tai, kad dotacija būtų neskirta pusmečiui, balsavo 7 iš 13 VRK narių.
Buvo remiamasi ir ankstesne praktika bei skaičiavimais, rodančiais, jog nustatyti pažeidimai sudaro apie penktadalį anksčiau skirtos dotacijos. Tačiau kiti nariai tokį vertinimą laikė per siauru. Jie akcentavo ne tik finansinę žalą, bet ir galimą veiksmų pobūdį – esą tyrimo aplinkybės leidžia įžvelgti sąmoningą veikimą, o partijos atstovų nenoras bendradarbiauti tik sustiprina įtarimus. Tokiu atveju, jų manymu, švelnesnė sankcija gali neturėti realaus atgrasomojo poveikio.
Sprendimą įvertino kaip „mobingą“
Po tokio VRK sprendimo sureagavo ir pats R. Žemaitaitis, kirtęs, kad tai ne kas kita, kaip politinio spaudimo dalis. Jo teigimu, prieš „Nemuno aušrą“ vyksta sistemingas mobingas, o priimti sprendimai esą nėra objektyvūs, bet nukreipti prieš partiją politiškai[1].
„Toks sprendimas dar prisidės prie partijos populiarumo, dar daugiau žmonių ateis pas mus, nes akivaizdžiai, nes tai kas vyksta pastarieji metai – prieš partiją mobingas“, – aiškino R. Žemaitaitis.
R. Žemaitaitis po posėdžio teigė ketinantis skųsti VRK nuosprendį.
Laukiama dar vieno VRK tyrimo rezultatų
VRK dar sausio pabaigoje pradėjo naują tyrimą dėl galimo neteisėto „Nemuno aušros“ finansavimo 2024 metais, įskaitant galimus pinigų srautus per trečiuosius asmenis. Pasak VRK pirmininkės Linos Petronienės, šis tyrimas nėra izoliuotas – jis vykdomas bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis, kurios taip pat renka ir vertina su byla susijusią informaciją[2].
Šiuo metu specialistai rengia išsamų vertinimą, tačiau galutinės išvados dar priklausys nuo to, kiek VRK galės remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Komisijos pirmininkė pabrėžia, kad procesas artėja prie pabaigos – baigus rengti pažymą, ji bus pristatyta viešame VRK posėdyje, o sprendimų tikimasi artimiausiais mėnesiais, galbūt jau pavasarį.
Pakliuvo ir į VTEK akiratį
Vasario mėnesį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio sudarytų automobilio nuomos sandorių su savo vadovaujama partija. Komisija aiškinasi, ar 2024 metais politikas, nuomodamas partijai jam priklausantį automobilį ir šių sandorių nedeklaravęs, nepažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo.
Tyrimą paskatino tiek gauti pranešimai, tiek viešai paskelbta informacija apie sutartį, kurios mėnesinė vertė viršijo 3 tūkst. eurų – ribą, nuo kurios sandoriai privalo būti deklaruojami.
Tuo pačiu metu VTEK įvertino ir kitą panašų atvejį – partijos narės Daivos Petkevičienės automobilio nuomos sandorį, tačiau nusprendė tyrimo nepradėti, nes sutartis jau buvo pasibaigusi ir interesų konflikto požymių nenustatyta.
Viešumoje taip pat kilo klausimų dėl to, kad R. Žemaitaitis tuo pačiu laikotarpiu gavo nedarbo išmoką, nors turėjo pajamų iš nuomos, tačiau institucijos patvirtino, jog tai nepažeidžia taisyklių, nes tokios pajamos nėra laikomos darbo santykių pagrindu gautomis.
