Nereikia nė Kalėdų – po išmokėtų pensijų lietuviai plačiai praveria pinigines
Praėjusi savaitė Lietuvoje pažymėjo vieną svarbiausių pensijų reformos etapų – gyventojai, nusprendę pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų kaupimo, pagaliau atgavo savo pinigus. Skaičiai įspūdingi: daugiau nei pusė milijono žmonių pasinaudojo šia galimybe, o į jų sąskaitas pervesta apie 3 milijardai eurų. Vidutiniškai kiekvienas gavo apie 5,5 tūkst. eurų.
Visgi paaiškėjo, kam tautiečiai negaili lėšų – ir tai visai ne „stambūs“ pirkiniai, o bandymas sustabdyti laiką. Panevėžyje grožio klinikos fiksuoja neįprastą antplūdį: žmonės, vos atgavę pinigus, skuba registruotis procedūroms. Vietoje investicijų į nekilnojamąjį turtą ar ilgalaikius finansinius sprendimus, vis dažniau pasirenkama paprastesnė kryptis – išsilyginti raukšles, pakoreguoti išvaizdą ar tiesiog pasijusti geriau čia ir dabar[1].
Klinikų atstovai neslepia – tokio balandžio jie dar nėra matę. Klientų srautas išaugo kelis kartus, o registracijos pradėjo pildytis dar žiemą. Žmonės ne tik domėjosi kainomis ar procedūromis, bet ir iš anksto planavo, kaip išleis būsimus pinigus. Pasikeitė ir pats vartojimo modelis: jei anksčiau klientai rinkdavosi pavienes paslaugas, dabar dažniau perkami pilni procedūrų kursai.
„Jeigu anksčiau ateidavo išsilyginti vieną raukšlelę, sakysime, vienu kartu, tai dabar mes pastebime, kad vienu kartu ir dvi, ir tris raukšleles išsilygina“, – pastebėjo klinikos „Nova Vita“ direktorė Jurgita Kravceva.
Masiškai kreipiasi grožio paslaugų – moterims nenusileidžia ir vyrai
Įdomu ir tai, kad ši tendencija neapsiriboja tik moterimis – gražūs nori būti ir vyrai, kurie taip pat noriai naudojasi galimybe investuoti į savo išvaizdą. Specialistai pastebi, kad vieno vizito metu klientai ryžtasi atlikti daugiau procedūrų nei anksčiau – sprendimai priimami greitai, be ilgo svarstymo.
Tai esą rodo ne tik finansinį impulsą, bet ir tam tikrą psichologinį efektą: netikėtai gauti pinigai dažniau išleidžiami spontaniškai.
Tuo metu platesnėje rinkoje matomas dar vienas aiškus signalas – vartojimas šoktelėjo. Prekybininkai kalba apie „antras Kalėdas“, kurjeriai vos spėja su užsakymais, o bankai fiksuoja išaugusį grynųjų pinigų poreikį.
Gyventojai perka elektroniką, buitinę techniką, baldus, kai kurie dengia paskolas. Tačiau būtent grožio ir geros savijautos paslaugos tapo viena ryškiausių šio laikotarpio krypčių.
Busila: pensijų kaupimo rezultatai primena ne milijonus, o iliuziją
Tuo tarpu startuolio „Verslauk“ vadovas Mindaugas Busila į tokius paskelbtus rezultatus pažvelgė negailėdamas ironijos. Jis kritiškai įvertino II pakopos pensijų kaupimo rezultatus, pabrėždamas skirtumą tarp viešai kuriamo įspūdžio ir realios grąžos[2].
Pasak jo, gyventojai, dvidešimt metų kaupę pensijai ir atgavę vidutiniškai apie 5,6 tūkst. eurų, pristatomi tarsi pasiekę reikšmingą finansinį rezultatą, nors ši suma vargu ar gali būti laikoma solidžiu kapitalu. Autorius sarkastiškai pastebi, kad tokie žmonės „pasijuto milijonieriais“, taip išryškindamas, jog lūkesčiai ir faktinė nauda prasilenkia.
Jis taip pat pateikė palyginimą su nekilnojamojo turto rinka – už tokią sumą esą šiandien būtų galima įsigyti tik apie pusantro kvadratinio metro naujos statybos būsto.
„Jeigu trisdešimt buvusių II pakopos dalyvių susimestų, gal ir galėtų susispausti vieno kambario bute, kurio dar nespėjo nupirkti spekuliantai nuomai.“ – sarkastiškai pridūrė jis.
„Dabar net įdomu, kokių nuostabių rezultatų po 30 metų pasieks tie, kurie liko kaupime. Tokiais tempais spaudoje jie jau bus apibūdinami ne kaip milijonieriai, o kaip vienaragiai.“ – užbaigė M. Busila.
Ruginienė: žmonės patys sprendžia, kaip išleisti sukauptus pinigus
Tuo tarpu premjerė Inga Ruginienė teigiamai vertina pirmuosius antros pakopos pensijų reformos rezultatus ir pabrėžia, kad pagrindinis tikslas buvo suteikti gyventojams pasirinkimo laisvę. Anot jos, žmonės patys gali nuspręsti, ar tęsti kaupimą, ar rinktis kitus taupymo bei investavimo būdus[3].
Ji taip pat nesureikšmina fakto, kad dalis gyventojų atsiimtas lėšas išleido vartojimui, ragindama pasitikėti jų gebėjimu savarankiškai priimti finansinius sprendimus ir pažymėdama, kad vertinti reformos poveikį po trijų mėnesių dar per anksti.
Nepaisant to, kad iš sistemos pasitraukė beveik 550 tūkst. žmonių, Vyriausybės vadovė teigė matanti ir kitą pusę – dalis gyventojų toliau jungiasi prie kaupimo, kiti renkasi trečiąją pakopą ar investicines sąskaitas. Pasak jos, tai rodo augantį finansinį sąmoningumą ir skirtingų sprendimų paiešką. I. Ruginienė teigia, kad reforma pasiekė savo esmę – sudarė sąlygas žmonėms laisvai spręsti, kaip valdyti savo pinigus.
