Susitikimo laikas – labai ribotas
Premjerė Inga Ruginienė paskelbė apie artėjantį susitikimą su gyventojais, kuris, nepaisant didelio visuomenės susidomėjimo, truks vos dvi valandas – nuo 10 iki 12 valandos. Gyventojai kviečiami iš anksto registruotis ir pateikti klausimus, kuriuos norėtų aptarti tiesiogiai su Vyriausybės vadove.
Savo kvietime premjerė pabrėžia dialogo svarbą ir teigia tęsianti pradėtus susitikimus su gyventojais. Pasak jos, būtent tiesioginis bendravimas leidžia aiškiai pamatyti realią situaciją – socialinėje, sveikatos, aplinkosaugos ir kitose srityse vis dar gausu metų metus nespręstų problemų.
Pasak jos, gyventojų patirtys esą rodo, kad sprendimai dažnai stringa sudėtingose procedūrose, o institucijoms ne visuomet pavyksta pasiūlyti konkrečiam žmogui ar situacijai pritaikytą išeitį.
I. Ruginienė akcentuoja, kad Vyriausybės tikslas – kurti realų, kasdienybėje juntamą pokytį, kuris prasideda nuo gebėjimo pamatyti problemą piliečio akimis. Ji taip pat pripažįsta didelį gyventojų aktyvumą ir susidomėjimą, tačiau įspėja, kad dėl ribotų galimybių ne su visais norinčiais pavyks pabendrauti gyvai.
„Matydama ligšiolinį susidomėjimą ir aktyvumą, tikiuosi Jūsų supratimo, jei neturėsiu galimybės pabendrauti su kiekvienu norinčiu. Patikinu, kad Jūsų klausimai neliks neišgirsti, su Jumis susisieksime ir, esant galimybei, pasiūlysime ir kitų bendravimo ar konsultacijų formų“, – teigiama Vyriausybės vadovės pranešime.
Susitikimas planuojamas 2026 metų birželio 8 dieną Vyriausybės priimamajame Vilniuje. Norintys dalyvauti gyventojai iki balandžio 28 dienos turi pateikti prašymą Vyriausybės kanceliarijai, kartu nurodydami aptarti norimus klausimus bei, jei yra, jų nagrinėjimo kitose institucijose rezultatus.
Susitikimas jau įvyko kovo pabaigoje
Tuo tarpu tai ne pirmasis I. Ruginienės susitikimas su gyventojais. Štai dar kovo 23 dieną Ministrė Pirmininkė Vyriausybės priimamajame susitiko su gyventojais, kurie atsiliepė į kvietimą pasidalinti jiems svarbiais klausimais. Susitikime dalyvavo šeši žmonės – bendruomenių, asociacijų atstovai ir asmenys, kalbėję apie savo problemas.
Buvo aptartos įvairios temos – nuo socialinių ir teisinių iki aplinkosaugos, o premjerė pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda geriau suprasti realias žmonių situacijas ir įstatymų veikimą praktikoje.
Gyventojai kėlė konkrečius klausimus: Klaipėdos uosto teritorijos panaudojimą, greitosios medicinos pagalbos reformą, muitinės pareigūnų pensijas bei nuosavybės teisių atkūrimą. Taip pat aptarti aplinkosaugos ir socialiniai klausimai.
Premjerė patikino, kad išsakytos problemos bus perduotos atsakingoms institucijoms, o tokie susitikimai ateityje vyks reguliariai – kartą per ketvirtį.
Susirūpino skurstančiais žmonėmis
Tačiau I. Ruginienė ne tik nori bendrauti su gyventojais, bet ir globoti tuos, kuriems to labiausiai reikia. Štai balandžio pradžioje ji apsilankė „Maisto banko“ Vilniaus padalinyje – apie tai pranešė Vyriausybė. Vizitas įvyko po raginimų Maisto tarybai imtis aktyvesnių veiksmų dėl augančių maisto kainų.
Tuo metu statistika rodo, kad pagalbos poreikis išlieka didelis – apie 620 tūkst. Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o tai sudaro daugiau nei penktadalį visuomenės. Nors valstybė skiria paramą per socialines korteles ir maisto donacijas, ekspertai pabrėžia, kad situacija metų metus iš esmės nesikeičia, o regionuose skurdo mastas dar didesnis nei didmiesčiuose.
Didžiausias gyventojų nepasitikėjimas – Seimu ir Vyriausybe
Tuo tarpu naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo aiškią tendenciją – Lietuvos gyventojai mažiausiai pasitiki būtent pagrindinėmis politinės valdžios institucijomis. Net 70 proc. respondentų teigė nepasitikintys Seimu, o pasitikėjimą parlamentu išreiškė tik 27 proc. apklaustųjų.
Panaši situacija fiksuojama ir Vyriausybės atžvilgiu: ja nepasitiki 61 proc. gyventojų, kai pasitikėjimą ministrų kabinetu nurodė 35 proc. respondentų. Šie rodikliai rodo, kad politinė valdžia išlieka viena kritiškiausiai vertinamų grandžių valstybės institucijų sistemoje.
Tuo metu kitų institucijų vertinimai gerokai palankesni – gyventojai labiausiai pasitiki policija ir kariuomene, o tarp dažniau teigiamai vertinamų patenka ir „Sodra“, Bažnyčia bei savivaldybės. Tai išryškina kontrastą tarp politinės valdžios ir viešojo saugumo ar socialinių institucijų.
