Premjerė apsilankė „Maisto banko“ padalinyje
Neseniai Maisto tarybą raginusi padirbėti iš peties kovojant su augančiomis maisto kainomis, premjerė Inga Ruginienė dabar apsilankė „Maisto banko“ Vilniaus padalinyje – apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Vyriausybė.
„Maisto bankas“ – su maisto švaistymu kovojanti ir maistu stokojantiems padedanti nevyriausybinė organizacija, besiremianti geros valios žmonių ir socialiai atsakingų įmonių pagalba.“ – nurodė Vyriausybė[1].
Kas penktas lietuvis gyvena skurde
Tuo tarpu maždaug apie 620 tūkst. Lietuvos gyventojų 2024 m. duomenimis, gyveno žemiau skurdo ribos – rodo naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys. 2024 m. skurdo rizikos lygis siekė 21,5 proc., o absoliutaus skurdo – 5,8 proc.
Ekspertai pabrėžia, kad šie rodikliai metų metus beveik nesikeičia ir išlieka vieni prasčiausių ES. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė atmeta stereotipą, jog skurdas yra asmeninė kaltė, bet jei skursta kas penktas gyventojas, sudėtinga teigti, kad žmonės esą patys yra dėl to kalti.
Ryškūs skirtumai matomi tarp Vilniaus ir regionų – sostinėje skurdo rizika siekia 13,1 proc., o likusioje šalies dalyje – 25,2 proc. Tai lemia darbo rinkos netolygumai ir mažesnės pajamos regionuose. Ekonomistas Algirdas Bartkus pažymi, kad problemą gilina struktūrinis nedarbas ir švietimo sistemos spragos, dėl kurių dalis žmonių neturi darbo rinkoje paklausių įgūdžių. Jo teigimu, net ir skurdo matavimo metodai ne visada tiksliai atspindi realią situaciją.
Beveik 8 eurai per mėnesį – tiek papildomai skiriama nepasiturintiems
O štai nepasiturinčius gyventojus jau kovo 20 d. turėjo pasiekti valstybės parama – 25 eurai per ketvirtį (arba beveik 8 eurai per mėnesį) pervedami į socialines korteles. Skaičiuojama, kad tokių pervedimų sulauks beveik 160 tūkst. žmonių, kurie už šias lėšas galės patys įsigyti maisto ir būtiniausių prekių pasirinktuose prekybos tinkluose[2].
Parama skiriama pagal 2021–2027 m. Materialinio nepritekliaus mažinimo programą, o papildomai dar apie 90 tūkst. gyventojų pirmąjį metų ketvirtį galės atsiimti maisto donacijas „Maisto banko“ atiduotuvėse.
Kaip skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šią paramą esą gali gauti asmenys, kurių pajamos neviršija 349,5 euro per mėnesį vienam žmogui, nors savivaldybės kai kur gali taikyti ir didesnes ribas. Socialinės kortelės papildomos keturis kartus per metus, o lėšas būtina panaudoti iki kitų metų kovo 14 dienos.
Be piniginių pervedimų, dalyje savivaldybių gyventojams suteikiama galimybė kartą per ketvirtį gauti ir iki 5 kilogramų maisto donacijų, taip dar labiau stiprinant pagalbą sunkiau besiverčiantiems.
Ką šiandien galima nusipirkti už tokią sumą?
Įvertinus kainas matyti, ką gyventojai galėtų nusipirkti už papildomus 8 eurus. Štai paaiškėjo, kad apsiperkant Barbora.lt už tiek per mėnesį papildomai išeitų nusipirkti kilogramą kiaulienos sprandinės be kaulo (7,79 Eur), arba maltos kavos „Jacobs KRONUNG“ (7,19 Eur už pakuotę).
Arba už tokią sumą išeitų pusė kepalo juodos duonos, pigiausio sviesto „Farm Milk“, fermentinio sūrio gabalėlis ir litras 3,5% riebumo pieno.
Iš Maisto tarybos laukiama pirmųjų rezultatų
Sausio pabaigoje I. Ruginienė po Vyriausybės posėdžio paragino jau metus veikiančią Maisto tarybą imtis aktyvesnio vaidmens ir pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip efektyviau formuoti bei valdyti valstybės maisto rezervą. Anot jos, dabartinės sistemos turi būti peržiūrėtos taip, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos ne tik saugumui užtikrinti, bet ir kurtų platesnę naudą – skatintų vietos ūkininkus bei verslus, mažintų maisto švaistymą ir padėtų nepasiturintiems gyventojams.
Premjerė pareiškė besitikinti ne teorinių įžvalgų, o praktinių sprendimų, kurie leistų valstybės resursus panaudoti tikslingiau ir socialiai atsakingiau.
Tarp pagrindinių užduočių Maisto tarybai įvardijami trys prioritetai: maisto švaistymo mažinimas, vietos gamintojų stiprinimas ir efektyvi maisto produktų rotacija, leidžianti besibaigiančio galiojimo produktus perduoti paramai. Tačiau nepaisant to, kad taryba veikia jau metus, apčiuopiamų rezultatų kol kas nematyti – maisto kainos toliau kyla, o vartotojai pokyčių nejaučia.
O štai jau kovo pabaigoje Maisto taryba ėmė ir „prabudo“, pareiškusi, kad bus renkamasi į posėdį aptarti valstybės rezervo, maisto aukojimo ir jo švaistymo problemas[3]. Kaip teigta žiniasklaidoje, Žemės ūkio ministerija, posėdyje turėjo būti pristatytas valstybės rezervo formavimas, įtraukiant pažeidžiamas gyventojų grupes bei šiuo metu galiojančios mokesčių lengvatos paramai.
