Krašto apsaugos ministerija 2026 metais savivaldybėms, kurių teritorijose veikia poligonai, skirs daugiau nei 11 mln. eurų. Lėšos bus paskirstytos pagal karinių teritorijų dydį, o finansavimas įtvirtintas pasirašytame susitarime su poligonus turinčiomis savivaldybėmis.
Didžiausios sumos numatytos Šalčininkų ir Švenčionių rajonams
Pasirašytame susitarime Šalčininkų rajonui numatyta apie 3,4 mln. eurų, Švenčionių rajonui – apie 3,2 mln. eurų, Kazlų Rūdai – apie 1,5 mln. eurų, Jonavos rajonui – apie 970 tūkst. eurų ir Tauragei – apie 830 tūkst. eurų.
Toliau nurodoma, kad Klaipėdos rajonui teks apie 490 tūkst. eurų, Šilalei – apie 180 tūkst. eurų, Varėnos rajonui – apie 190 tūkst. eurų, Kauno rajonui – apie 110 tūkst. eurų, o Telšių rajonui – apie 70 tūkst. eurų.
Finansavimas susietas su savivaldybių infrastruktūros poreikiais
Ministerija teigia, kad lėšos bus skirtos savivaldybių socialinės ir inžinerinės infrastruktūros kūrimui arba plėtrai, atsižvelgiant į poreikius, atsiradusius dėl karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų.
Šis finansavimo instrumentas, anot ministerijos, padės užtikrinti efektyvią poligono veiklą, mažinti neigiamą poveikį ir kartu tarnaus civilinėms reikmėms. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė: „Poligonus turinčias savivaldybes matome kaip ilgalaikius partnerius, todėl kryptingai siekiame abipusės naudos, kuri stiprina tiek vietos bendruomenes, tiek valstybės gynybos pajėgumus. Šis finansavimo instrumentas leidžia savivaldybių įvardytus poreikius paversti konkrečiais sprendimais ir nuosekliai investuoti į gyvenimo kokybės gerinimą“.
Investicijos apims kasdien naudotinus viešuosius objektus
Pagal ministerijos pateiktą informaciją, finansavimas gali būti nukreiptas į kelius, šaligatvius, apšvietimą, vandentvarką ir kitus inžinerinius tinklus, taip pat į švietimo, kultūros, sporto, sveikatingumo, poilsio ir kitas viešam naudojimui skirtas erdves.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis sakė: „Savivaldybėse, kuriose įsteigti poligonai, vietos gyventojai ir kariuomenė yra tos pačios bendruomenės dalis. Jos tikslas yra vienas – saugi ir stipri valstybė, tačiau natūralu, kad bendruomenės narių kasdieniai poreikiai gali skirtis. Ši priemonė gali padėti sklandžiau suderinti šiuos poreikius ir leisti užsiimti kiekvienam savo veikla, o taip pat – sukurti galimybes glaudžiau bendradarbiauti“.
Keliai į karines teritorijas finansuojami atskira tvarka
Ministerija pabrėžia, kad į šį finansavimo instrumentą neįtraukiami vietinės reikšmės keliai ir keliai, vedantys į karines teritorijas. Šių kelių remonto ir priežiūros darbai jau finansuojami pagal 2022 metais patvirtintą ir iki šiol galiojančią privažiuojamųjų vietinės reikšmės kelių taisymo ir priežiūros tvarką.
Savivaldybės poreikius projektams, susijusiems su karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų naudojimu, teiks Krašto apsaugos ministerijai. Įvertinusi pateiktų poreikių atitikimą, ministerija jų įgyvendinimą finansuos iš valstybės biudžeto asignavimų.
Praėjusių metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriame numatytas konkrečių naudų paketas savivaldybėse, kurių teritorijose veikia ar bus įsteigti kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos informaciją.
