Finansų ministras pats išbandė kainų stebėjimo sistemą ir pasidžiaugė rezultatu
Kuro kainoms Lietuvoje išliekant aukštoms, finansų ministras nusprendė problemą spręsti praktiškai – pats ieškojo pigesnio kuro Vilniuje. Jo teigimu, tam padėjo naujai pristatyta kainų stebėjimo sistema.
„Manau, kad tai, kad dabar kiekvienas mobiliam telefone gali pasižiūrėti, kur kaina yra mažiausia irgi yra naudinga… Aš vakar pats pasinaudojau šita priemone ir jau čia kolegai sakiau, kad už 2,10 eurų radau, kur Vilniuje užsipilt“, – sakė ministras.
Anot jo, kitose degalinėse tuo metu kainos siekė 2,18 ar net 2,23 euro, todėl skirtumas viršijo 10 centų. Ministras pabrėžė, kad tokia sistema leidžia vartotojams greitai orientuotis rinkoje ir pasirinkti palankesnį variantą.
Vis dėlto gyventojai į šį sprendimą reaguoja kur kas skeptiškiau. Kainų stebėjimo sistema realybėje ne visiems atrodo pakankamai pritaikyta patogiam naudojimui telefone. Be to, duomenų atnaujinimas kelia klausimų – savaitgaliais kainos dažnai neatsinaujina, o pirmadienio vidurdienį vis dar galima matyti penktadienio informaciją, nors realios kainos tuo metu jau būna pasikeitusios.
Ministras pripažįsta: kodėl kainos keičiasi, iki galo nėra aišku
Kalbėdamas apie kuro kainų pokyčius, ministras pateikė bendrą principą, kuris, anot jo, turėtų galioti rinkoje.
„Aš nežinau, ar tai teisinga yra. Kas tą įtakoja, prisipažinsiu, tikrai nežinau, kodėl taip yra. Aš įtariu, kad tai tiesiog verslas pasinaudoja situacija, kad šitoje situacijoje nieko jiems niekas negali padaryti“, – sakė finansų ministras.
Tokie pareiškimai sulaukė įvairių reakcijų. Vieni vertina atvirumą, kiti abejoja, ar tokio lygio sprendimų priėmėjai gali sau leisti nežinoti pagrindinių kainodaros mechanizmų.
Lietuva renkasi nuosaikią politiką, o gyventojams siūlo patiems ieškoti pigiau
Vertindamas situaciją tarptautiniame kontekste, ministras pažymėjo, kad kai kurios Europos šalys ėmėsi aktyvesnių veiksmų mažinant kainų augimo poveikį.
„Tarp jų yra Lenkija, kuri tikrai labai stiprių priemonių ėmėsi, Ispanija taip pat, kai kurios kitos pietų Europos šalys, Airija… irgi ganėtinai stipriai reagavo“, – vardijo jis.
Pasak ministro, Lietuva priklauso vadinamajai nuosaikiai grupei ir laikosi tarptautinių institucijų rekomendacijų nesinaudoti plačiai taikomomis finansinėmis injekcijomis, tokiomis kaip „helicopter money“.
„Manau, kad tas toksai vadovavimas, ta, ką sako ir Europos komisija pabrėžė, ir Europos centrinis bankas, tarptautinės organizacijos sako, kad pasinaudokim 22 metų patirtim“, – teigė jis.
Praktikoje tai reiškia, kad vietoje tiesioginių kompensacijų ar mokesčių mažinimo pasirinktas sprendimas suteikti gyventojams daugiau informacijos apie kainas. Tačiau kol kas ši sistema veikia netolygiai, o jos patogumas kelia abejonių.
Todėl dalis gyventojų situaciją vertina su ironija: nors iniciatyva sveikintina, jos įgyvendinimas primena bandymą spręsti sudėtingą problemą labai paprasta priemone. Kitaip tariant, kai kuro kainos šokinėja kasdien, belieka tikėtis, kad „Excel“ failas ir naujai pristatytas interaktyvus kuro kainų stebėjimo įrankis spės jas pasivyti.
