ES svarsto apmokestinti technologijų milžinus ir lošimų sektorių
Europos Sąjungos įstatymų leidėjai ketvirtadienį pareikalavo įvesti visos ES mastu taikomą mokestį didžiausioms pasaulio technologijų bendrovėms. Taip pat siūloma apmokestinti internetinių lošimų sektorių. Šios lėšos būtų skirtos finansuoti 2028–2034 metų ES biudžetą.[1]
ES šiuo metu susiduria su vienu sudėtingiausių biudžeto klausimų per pastaruosius metus. Europos Komisija siūlo naują finansinį laikotarpį didinti iki 2 trilijonų eurų. Tai gerokai daugiau nei ankstesnis 2021–2027 metų biudžetas, siekęs apie 1,2 trilijono eurų.
Derybos tarp Europos Parlamento ir valstybių narių žada būti sudėtingos. Didžiausias klausimas – iš kur rasti papildomų lėšų, nes daugelis šalių nenori didinti savo įnašų. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama alternatyviems finansavimo šaltiniams.
„Manome, kad technologijų milžinai Europoje vykdo labai pelningą veiklą ir uždirba reikšmingus pelnus“, – sakė europarlamentaras Siegfriedas Murešanas.
Siūloma apmokestinti ir internetinius lošimus, siekiant didinti biudžetą
Europos Parlamento nariai siūlo dalį biudžeto finansuoti vadinamuoju „skaitmeniniu mokesčiu“. Tokia priemonė būtų nukreipta į didžiąsias technologijų bendroves, kurios aktyviai veikia Europos rinkoje. Argumentuojama, kad jos turėtų prisidėti prie sistemos, iš kurios gauna naudą.
„Todėl yra pagrįsta, kad jos prisidėtų prie Europos bendrosios rinkos biudžeto per mokesčius, nes ši rinka sudaro sąlygas jų veiklai čia“, – teigė S. Murešanas.
Tuo pačiu socialdemokratų frakcija siūlo apmokestinti ir internetinių lošimų sektorių. Pasak europarlamentarės Carlos Tavares, tokios priemonės padėtų finansuoti didesnes išlaidas. Ši iniciatyva taip pat yra dalis platesnių derybų dėl biudžeto didinimo.[2]
Šiuo metu Parlamento biudžeto komitetas rengia bendrą poziciją. Balsavimas komitete numatytas balandžio 15 dieną, o vėliau dėl siūlymo spręs visi europarlamentarai.
Derybos dėl biudžeto stringa, o valstybės narės turės pritarti vieningai
Europos Parlamentas siekia didinti finansavimą svarbiausioms sritims. Tarp jų – žemės ūkis ir kiti strateginiai sektoriai. Tačiau galutiniai sprendimai priklausys nuo valstybių narių.
Didžiausia kliūtis – būtinas vieningas visų ES šalių pritarimas. Tai reiškia, kad net viena valstybė gali sustabdyti siūlomus pokyčius. Dėl to derybos gali užsitęsti iki metų pabaigos.
Papildomą spaudimą biudžetui daro ir ankstesni įsipareigojimai. Numatyta, kad apie 168 mlrd. eurų reikės skirti pandemijos metu paimtoms paskoloms grąžinti. Tai dar labiau apsunkina sprendimus dėl naujų finansavimo šaltinių.
Galutinis susitarimas dėl biudžeto turėtų būti pasiektas iki šių metų pabaigos. Iki tol laukia intensyvios politinės derybos tarp institucijų ir valstybių narių.
