Ministras Velykų proga siunčia signalą apie pokyčius ekonomikoje ir biurokratijos mažinimą
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas šiemet visuomenę pasveikino netradiciškai – šventinėje komunikacijoje akcentavo ne tik Velykų simboliką, bet ir aiškią kryptį valstybės valdymui. Viešoje erdvėje pasirodęs įrašas, kuriame ministras simboliškai „sudaužia“ kiaušinį, pridurdamas, kad jei bus mažiau biurokratijos bus daugiau investicijų į Lietuvą.
Šis sveikinimas interpretuojamas kaip žinutė apie perteklinės biurokratijos mažinimą. Ypač kai tokia komunikacija kartojasi. Jo pasisakymai ne kartą tiesiogiai palietė vieną jautriausių temų – valstybės aparato efektyvumą. Ministras ir anksčiau akcentavo, kad Lietuvai būtina mažinti administracines kliūtis ir sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms bei verslo plėtrai.
Tokie signalai nėra atsitiktiniai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau kurį laiką pabrėžia, kad ilgalaikiai iššūkiai – gyventojų senėjimas, mažėjanti darbo jėga ir konkurencija dėl investicijų – reikalauja greitesnių sprendimų ir lankstesnės valstybės.[1]
Ši komunikacija sutampa ir su jo viešais pasisakymais apie ekonomikos kryptį. Ministras akcentuoja, kad valstybės prioritetas – kurti aplinką, kurioje būtų daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų ir mažiau paskatų emigruoti.
„Mažiname perteklinę biurokratiją, geriname mokestinę aplinką, rengiame investicijas skatinančias priemones. Tai leis sparčiau kurti naujas gerai apmokamas darbo vietas ir sudaryti geresnes sąlygas žmonėms visoje šalyje gyventi, dirbti ir kurti šeimas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas.
Ministerija taip pat siekia stiprinti regionus, pritraukiant aukštos pridėtinės vertės investicijas ir kuriant geriau apmokamas darbo vietas. Tikimasi, kad tai padėtų mažinti emigraciją ir skatintų žmones kurtis ne tik didmiesčiuose.
Pastaraisiais metais Lietuva aktyviai dirba gerindama investicinę aplinką – pasirašomos stambių investicijų sutartys, stiprinamos inovacijų iniciatyvos, vystomi technologiniai projektai. Tačiau kartu pripažįstama, kad vien politinių sprendimų nepakanka, jei praktikoje procesai išlieka lėti ir sudėtingi.
Verslas jau seniai kalba apie tą pačią problemą – biurokratija stabdo augimą
Verslo bendruomenėje biurokratijos tema nėra nauja. Įmonės jau ne vienerius metus akcentuoja, kad sudėtingi derinimo procesai, ilgi terminai ir institucijų nesuderinamumas tampa realia kliūtimi investicijoms.
Vienu ryškiausių pastarojo laikotarpio pavyzdžių tapo „Teltonikos“ projektas Vilniuje. Bendrovė viešai skelbė susidūrusi su administracinėmis kliūtimis, kurios apsunkino didelės apimties technologijų parko vystymą. Šis atvejis tapo simboliniu ir paskatino platesnę diskusiją apie valstybės gebėjimą aptarnauti stambius investuotojus.[2]
Ekonomistas Žygimantas Mauricas situaciją įvertino kritiškai: „Tai tikrai garbės Lietuvai nedaro ir tai turi didelį neigiamą poveikį Lietuvos ekonominei raidai.“
Tačiau tai nėra vienintelė situacija. Telekomunikacijų, energetikos ir infrastruktūros sektoriai taip pat susiduria su iššūkiais – nuo sudėtingų leidimų iki ilgai trunkančių derinimų tarp skirtingų institucijų.
„Telia“ atstovas Aurimas Žlibinas kelia esminį klausimą: „Ar tam, kad „Via Lietuva“ laikydama save kelių zonos žemės savininke darytų kliūtis, ar tam, kad padėtų Lietuvos žmonėms ir verslui?“
Energetikos sektoriuje problemos taip pat matomos labai aiškiai. „Enefit“ atstovas Tomas Žilionis sako:
„Taip pat jau ne kartą gavome netinkamai išduotas prisijungti prie tinklo reikalingas sąlygas. Tiesa, pažadų, jog pokytis bus, matome. Trūksta tik aiškaus atspirties taško – kada?“
Verslo atstovai pabrėžia, kad problema slypi ne tik pačiuose įstatymuose, bet ir jų taikyme. Praktikoje procesai dažnai užtrunka ilgiau nei numatyta, o sprendimų priėmimas tampa fragmentuotas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius tai įvardija tiesiai:
„Kai didinama biurokratija, ilginami procesai, manau, pralaimi visi: miesto bendruomenė, verslas ir potencialas, kuris galėtų ateiti iš užsienio.“
Tai turi tiesioginį poveikį konkurencingumui. Investuotojai lygina skirtingas šalis ir renkasi tas, kuriose projektus galima įgyvendinti greičiau ir aiškiau.
Verslininkas Arvydas Avulis pabrėžia: „Deja, biurokratija šiandien dienai stabdo labai daug projektų, labai terminai išsitęsia ir, aišku, kad tada, kuo daugiau sugaišti laiko, tai nesi toks konkurencingas kaip tie, kurie viską padaro daug greičiau.“
Verslo bendruomenė taip pat akcentuoja, kad efektyvesnis valstybės veikimas leistų ne tik pritraukti daugiau kapitalo, bet ir spartinti jau pradėtų projektų įgyvendinimą.
Politinis sutarimas yra, tačiau realūs pokyčiai stringa tarp sprendimų ir įgyvendinimo
Politinėje erdvėje dėl biurokratijos mažinimo iš esmės sutariama. Skirtingų partijų atstovai pripažįsta, kad perteklinis reguliavimas ir sudėtingi procesai mažina valstybės efektyvumą ir daro įtaką ekonomikos augimui.[3]
Tačiau diskusijos rodo, kad svarbiausias klausimas nėra ar reikia pokyčių, o kaip greitai jie bus įgyvendinti. Ekspertai pabrėžia, kad vien teisės aktų keitimo nepakanka – būtinas ir institucijų darbo kultūros pokytis.
ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas atkreipia dėmesį į požiūrio problemą: „Jei požiūris yra susijęs su noru padėti ir išspręsti [problemą], tuomet dalykai gali vykti vienaip. Jei požiūris yra susijęs su nuostata, kai svarbu nepažeisti įstatymų ir ko nors netyčia nepadaryti nestandartiškai, tada ir stringame“
Kai kurios iniciatyvos jau siūlomos. Siekiama automatizuoti procesus, mažinti perteklinius reikalavimus ir gerinti skirtingų sistemų tarpusavio sąveiką.
Aplinkos viceministrė Česlava Lisovska, pristatydama konkrečius pokyčius miškų sektoriuje, teigė:
„Pakeitimai leis atsisakyti perteklinių procedūrų ir automatizuoti duomenų perdavimą tarp valstybės informacinių sistemų. Tai sumažins administracinę naštą verslui ir leis privačių miškų valdytojams sutaupyti reikšmingas lėšas, kartu užtikrinant, kad valstybės registruose būtų tikslūs duomenys.“
Biurokratijos problema jau seniai akivaizdi visuomenei ir daro realią įtaką valstybei
Vis dėlto praktika rodo, kad pokyčiai dažnai įgyvendinami lėčiau nei tikimasi. Dėl to visuomenėje ir verslo bendruomenėje išlieka skepticizmas. Problema nėra tik verslo skundas – ją aiškiai mato ir patys gyventojai.[4].
Asociacijos „Investors’ Forum“ inicijuoto tyrimo duomenimis, 3 iš 4 gyventojų nurodė, kad bent kartais susiduria su pertekline biurokratija. Tyrimas taip pat rodo, kad žmonės ne tik susiduria su problema, bet ir supranta jos kainą valstybei. Pasak „Investors’ Forum“ asociacijos analizės, efektyvesnis viešasis sektorius galėtų turėti labai konkrečią finansinę naudą.
Tai reiškia, kad biurokratijos klausimas tampa ne tik administraciniu, bet ir strateginiu. Efektyvesnis valstybės aparatas gali turėti tiesioginę įtaką ekonomikos augimui, investicijų pritraukimui ir šalies konkurencingumui.
Pasak asociacijos valdybos pirmininko Rolando Valiūno, problema tuo pačiu yra ir galimybė: „Efektyvi biurokratija, visų pirma, yra didesnis greitis, skaidrumas ir aiškumas – kada bus sutvarkyti visi leidimai ir dokumentacija, kada verslas galės samdyti pirmuosius darbuotojus.“
Tuo pačiu metu vis daugiau kalbama apie tai, kad efektyvi biurokratija gali tapti konkurenciniu pranašumu. Greitesni sprendimai, aiškios taisyklės ir prognozuojama aplinka yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių investicijų kryptį.
Todėl ministro E. Grikšo Velykų žinutė gali būti vertinama kaip platesnės diskusijos dalis – signalas, kad problema suvokiama, tačiau tikrieji pokyčiai bus vertinami pagal tai, kaip greitai jie pasieks realų gyvenimą.
