ES pradeda pilnai taikyti naują įvažiavimo ir išvykimo registravimo sistemą
Nuo balandžio 10 d. visose 29 Europos šalyse pilnai pradeda veikti nauja Entry/Exit System (EES). Tai yra bendra ES sistema, kuri pakeičia iki šiol naudotą tvarką su paso antspaudais. Nuo šiol sienos kirtimas bus registruojamas ne antspaudu, o kompiuteryje.
Tai reiškia, kad pareigūnai realiu laiku matys visą žmogaus kelionių istoriją Šengeno erdvėje. Nebereikės tikrinti antspaudų rankiniu būdu ar spėlioti, kiek dienų žmogus jau praleido Europoje.
Iki šiol atvykus į ES pasas būdavo pažymimas antspaudu, kuris rodė atvykimo datą. Pagal jį pareigūnai tikrindavo, ar žmogus neviršijo leidžiamo buvimo laiko. Dabar visa ši informacija bus saugoma skaitmeninėje sistemoje ir matoma visoms šalims.[1]
Sistema pradėta diegti dar 2025 m. spalio 12 d., tačiau veikė tik iš dalies. Kai kur duomenys buvo renkami, kai kur vis dar naudoti antspaudai, o pareigūnai galėjo procesą stabdyti piko metu. Nuo balandžio 10 d. ši pereinamoji tvarka baigiasi ir sistema tampa privaloma visur.
Iki šiol pasienio pareigūnai galėjo laikinai stabdyti sistemos naudojimą, jei susidarydavo didelės eilės. Nuo balandžio 10 d. tokios galimybės nebelieka. Tai reiškia, kad visi keleiviai turės pereiti naują procedūrą be išimčių.
Sistema taip pat fiksuos atvejus, kai žmogui atsisakoma leisti įvažiuoti į ES. Šie duomenys bus matomi kitoms šalims, todėl bandant įvažiuoti per kitą valstybę informacija jau bus sistemoje. Tai turėtų sumažinti piktnaudžiavimą ir dokumentų klastojimą.
Nauja sistema taikoma ne visiems: galios tik ne ES piliečiams
EES sistema skirta žmonėms, kurie nėra ES ar Šengeno šalių piliečiai. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės piliečiai patenka į šią sistemą.
Tai galioja ir visiems kitiems beviziams keliautojams iš trečiųjų šalių. Kitaip tariant, net jei anksčiau į ES galėjai įvažiuoti be vizos, dabar vis tiek būsi registruojamas šioje sistemoje. Sistema nesvarsto, ar reikia vizos – ji fiksuoja visus trumpalaikius atvykimus.
Sistema taikoma tiems, kurie atvyksta trumpam laikui – iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Nesvarbu, ar keliaujama turizmo, ar verslo tikslais. Net jei žmogus turi nekilnojamo turto ES, bet neturi leidimo gyventi, sistema vis tiek galios. Kitaip tariant, svarbu ne turto turėjimas, o teisinis statusas. Jei nėra leidimo gyventi – galioja EES.
Tuo metu ES ir Šengeno piliečiai šios sistemos nepajus. Ji taip pat netaikoma žmonėms su ilgalaikėmis vizomis ar leidimais gyventi. Airija ir Kipras apskritai nedalyvauja šioje sistemoje ir toliau tikrins dokumentus įprastu būdu.
Taip pat yra papildomų išimčių tam tikroms grupėms. Pavyzdžiui, kai kuriems pasienio regionų gyventojams, turintiems specialius leidimus, ar tarptautinių reisų įguloms. Tačiau daugumai keliautojų šios išimtys nebus aktualios.
Bus renkami biometriniai duomenys ir gali pailgėti patikros laikas
Atvykus į ES, pirmą kartą teks pateikti daugiau duomenų nei anksčiau. Bus nufotografuotas veidas ir paimti pirštų atspaudai. Šie duomenys bus susieti su pasu ir saugomi sistemoje iki trejų metų.
Surinkus šiuos duomenis pirmą kartą, vėlesni sienos kirtimai turėtų būti greitesni. Sistema atpažins žmogų automatiškai ir nebereikės iš naujo atlikti visų procedūrų. Tai viena iš priežasčių, kodėl ES tikisi ilgainiui sumažinti eiles.[2]
Svarbu suprasti, kad tai nėra pasirinkimas. Jei žmogus atsisako pateikti biometrinius duomenis, jam bus atsisakyta leisti įvažiuoti. Tai yra viena pagrindinių naujos sistemos taisyklių.
Biometrinis pasas nėra privalomas. Tačiau jį turintys galės naudotis savitarnos kioskais ir greičiau pereiti kontrolę. Turintiems paprastą pasą reikės registruotis pas pareigūną, todėl procesas gali užtrukti ilgiau.
Taip pat yra galimybė iš anksto pateikti dalį duomenų per oficialią ES programėlę. Joje galima įkelti paso informaciją ir nuotrauką likus iki 72 valandų iki kelionės. Tačiau net ir tokiu atveju pasienio patikra vis tiek bus atliekama gyvai.
Pirmosiomis savaitėmis tikėtini didesni trikdžiai. Jau dabar kai kuriuose oro uostuose eilės siekia iki dviejų valandų. Dėl to rekomenduojama atvykti į oro uostą bent 1,5–2 valandomis anksčiau nei įprastai, kol sistema pradės veikti sklandžiau.
Aviacijos sektorius kritikuoja sistemą ir perspėja dėl galimo chaoso oro uostuose
Aviacijos sektorius jau dabar įspėja, kad nauja sistema gali sukelti rimtų trikdžių. Oro uostų ir oro linijų organizacijos fiksuoja ilgėjančias eiles pasienio kontrolėje. Kai kuriose vietose laukimo laikas jau siekia iki dviejų valandų ar daugiau.[3]
„Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary situaciją vertina dar griežčiau. Jis naują sistemą pavadino „visišku chaosu“ ir „visiška netvarka“. Pasak jo, kai kuriuose oro uostuose keleiviai jau susiduria su dideliais vėlavimais.
O’Leary teigimu, problemų kyla dėl techninių sprendimų ir nepakankamo pasirengimo. Taip pat pabrėžiama, kad net ir iš anksto užsiregistravę keleiviai dažnai turi laukti tose pačiose eilėse. Tai mažina sistemos efektyvumą pirmosiomis savaitėmis.
Aviacijos organizacijos ragina Europos Komisiją suteikti daugiau lankstumo. Siūloma leisti laikinai stabdyti sistemą piko metu, ypač vasaros sezono metu. Kol kas planuojama, kad sistema veiks be pertraukų, nepaisant galimų trikdžių.
