Tos pačios trąšos – tik pavadinimas kitas?
Jungtinėms Valstijoms nusprendus švelninti sankcijas Baltarusijos trąšų sektoriui, iš pirmo žvilgsnio techninis sprendimas ima kelti vis daugiau klausimų – ne tik dėl ekonomikos, bet ir dėl geopolitinių pasekmių regione. Štai šiltėjant JAV ir Baltarusijos santykiams, jau dabar Lietuvos politiniuose užkulisiuose užsimenama – o kas bus, kai mūsų sankcionuojamos baltarusiškos trąšos staiga virs „amerikietšikomis“? Juk kalbama, kad JAV – pagrindinis Lietuvos saugumo garantas.
Nors JAV pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale užsiminė, kad baltarusiškos trąšos galėtų būti gabenamos per Lietuvą, Vilnius tokių scenarijų kol kas nepatvirtina. Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad apie tranzitą nebuvo kalbėta, o Lietuvos politikai sutaria – šiuo metu jokio spaudimo iš Vašingtono nėra. Tai iš dalies paaiškinama tuo, kad Europos Sąjunga yra pratęsusi sankcijas Baltarusijai, todėl realios galimybės keisti situaciją tiesiog neegzistuoja[1].
Vis dėlto politiniuose užkulisiuose diskusijos jau vyksta. Kalbama apie galimus ateities scenarijus, kai sankcijų režimas galėtų keistis, o kartu atsirastų ir naujų schemų. Viena iš aptariamų versijų – kad trąšas galėtų supirkti amerikiečių kapitalo įmonės, taip pakeisdamos jų formalų statusą ir atverdamos kelią eksportui per trumpesnius maršrutus, įskaitant Klaipėdos uostą.
„Gali atsirasti schema, kai baltarusiai nedalyvauja, o dalyvauja amerikiečiai. Ir tada mes kalbėsime apie „amerikietiškų“ trąšų tranzitą. Reikia galvoti, ką mes darysime tokiu atveju“, – sako vienas su padėtimi susipažinęs Lietuvos politikas.
JAV mažina priklausomybę nuo Kanados trąšų ir ieško alternatyvų
Šių svarstymų pagrindas – aiškūs JAV ekonominiai interesai. Kalio trąšos yra būtinos žemės ūkiui, o JAV didžiąją jų dalį importuoja, daugiausia iš Kanados. Tokia priklausomybė laikoma rizikinga, nes ribotas tiekėjų skaičius leidžia diktuoti kainas. Todėl Vašingtonas siekia diversifikuoti tiekimą ir mažinti sąnaudas savo ūkininkams, o sankcijų švelninimas Baltarusijai gali būti viena iš šios strategijos dalių.
Lietuvai ši situacija kelia sudėtingą pasirinkimą – viena vertus, JAV yra pagrindinis saugumo garantas regione, todėl jų interesai neišvengiamai svarbūs. Kita vertus, bet koks bendradarbiavimas su Baltarusija susijęs su politiniais ir vertybiniais klausimais. Ekspertai pabrėžia, kad šiuo metu svarbiausia neskubėti ir nepriimti sprendimų, kurie galėtų įtraukti Lietuvą į neaiškias ar potencialiai rizikingas schemas.
Atsargumą dar labiau sustiprina artėjantys JAV vidurio kadencijos rinkimai, kurie gali pakeisti politinę kryptį Vašingtone. Dėl to Lietuvai siūloma laikytis strateginės kantrybės – kol nėra oficialių prašymų ar sprendimų Europos Sąjungos lygmeniu, geriausia išlikti nuošalyje.
Trąšų tranzito klausimas suskaldė ir Lietuvą
Tuo tarpu Lietuvoje – labai skirtingos nuomonės dėl baltarusiškų trąšų tranzito grąžinimo. Verslininkas Arvydas Avulis siūlo į situaciją žvelgti pragmatiškai ir teigia, kad Lietuva atsisako pajamų, kurios galėtų būti nukreiptos į krašto apsaugą.
Jo siūlomas modelis – leisti tranzitą, bet gautas lėšas skirti gynybai, o patį mechanizmą naudoti kaip spaudimo priemonę Minskui, stabdant jį bet kokių pažeidimų atveju. Panašią poziciją iš dalies palaiko ir Remigijus Žemaitaitis, akcentuojantis, kad trąšos vis tiek pasiekia rinkas per Rusiją, todėl Lietuva praranda galimą ekonominę naudą.
Tačiau oficiali valdžios linija išlieka atsargi ir principinga. Ministrė Pirmininkė I. Ruginienė bei prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad bet koks dialogas ar tranzito svarstymas galimas tik esant esminiams Baltarusijos elgesio pokyčiams. Diskusijas dar labiau komplikuoja JAV signalai apie galimą dialogo atnaujinimą, tačiau Lietuva kol kas laikosi pozicijos neatsitraukti.
Tuo pačiu sprendimo kaina jau juntama – sumažėjusios transporto ir uosto pajamos bei milijardiniai teisiniai ginčai rodo, kad trąšų klausimas tapo ne tik politiniu, bet ir rimtu ekonominiu iššūkiu.
Signalas iš JAV: Vilniui reikia kalbėtis su Minsku
O štai Lietuvoje viešėjęs JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale’as pasiuntė aiškų signalą – Vilnius turėtų atkurti bent minimalų dialogą su Minsku. Jo teigimu, pirmasis žingsnis galėtų būti kontaktai užsienio reikalų viceministrų lygiu, kurie leistų spręsti praktines problemas abiejose sienos pusėse.
Diplomatas pabrėžė, esą būtina „nutraukti tuos dalykus, kurie trukdo gyvenimui abejose pusėse“, taip akcentuodamas, jog visiškas santykių įšaldymas nėra efektyvus sprendimas.
J. Coale’o pozicija atspindi ir JAV požiūrį – dialogas čia suvokiamas ne kaip politinių nuolaidų ženklas, o kaip instrumentas konkrečioms problemoms spręsti ir įtampai mažinti. Tokiu būdu Vašingtonas siunčia žinią, kad net ir esant sudėtingiems santykiams su Baltarusija, tam tikras komunikacijos lygmuo turėtų būti išlaikomas, o Lietuva raginama svarstyti galimybę judėti šia kryptimi.
