Avulis: Lietuva praranda pinigus – trąšų tranzitą reikia grąžinti ir stiprinti gynybą
Ar Lietuva pati atsisako pinigų, kurie galėtų stiprinti jos pačios gynybą? Tokį klausimą kelia verslininkas Arvydas Avulis, siūlydamas iš naujo pažvelgti į baltarusiškų trąšų tranzito draudimą. Jo teigimu, vien vertybinės politikos nepakanka – būtina blaiviai įvertinti, ar dabartiniai sprendimai ekonomiškai naudingi valstybei.
„Kalbant apie tai, kas liečia Baltarusiją. Manau, kad vertybinės politikos reikia laikytis, tačiau iš kitos pusės, man labai artimas yra labiau pragmatiškas požiūris – ar mes šiandien labiau laimime ar pralaimime. Amerikiečiai šioje vietoje greitai išskaičiavo, kad yra nenaudingas“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Avulis[1].
A. Avulis siūlo konkretų sprendimą – leisti trąšų tranzitą per Lietuvą, tačiau gautas pajamas tiesiogiai nukreipti į krašto apsaugą. Taip, anot jo, būtų išlaikyta aiški politinė pozicija prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą, bet kartu išnaudojama ekonominė galimybė.
Verslininkas pabrėžia, kad toks modelis neturėtų būti besąlygiškas: tranzitas galėtų tapti spaudimo priemone Minskui. Jei būtų fiksuojami hibridiniai veiksmai, tokie kaip kontrabandiniai balionai ar neteisėta migracija, tranzitas turėtų būti nedelsiant stabdomas.
Jo vertinimu, dabartinėje situacijoje Lietuva praranda galimybę pasinaudoti ekonomine nauda, kuri vis tiek egzistuoja, tačiau atitenka kitoms šalims, todėl verta ieškoti sprendimo, leidžiančio vienu metu išlaikyti principus ir sustiprinti valstybės finansinį bei saugumo pagrindą.
Žemaitaitis: leiskime trąšoms judėti per Lietuvą
JAV pasiuntinio Johno Coale’o raginimai Lietuvai atkurti dialogą su Baltarusija įžiebė naujas diskusijas. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis siūlo ne tik kalbėtis, bet ir atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą. Jo teigimu, trąšos vis tiek pasiekia rinkas, tačiau dabar jos keliauja per Rusiją, papildydamos jos biudžetą. Anot politiko, Lietuva galėtų perimti šią naudą ir gautus pinigus skirti savo gynybai[2].
Tačiau oficiali Lietuvos pozicija išlieka atsargi. Premjerė Inga Ruginienė nurodo aiškias sąlygas dialogui – turi būti sustabdyti pažeidimai pasienyje, grąžinti vilkikai ir užkardyta neteisėta migracija.
Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad sprendimai dėl trąšų yra europinio lygmens, o santykių gerinimas galimas tik Baltarusijai keičiant savo elgesį.
JAV signalas Lietuvai: ragina kalbėtis su Minsku ir svarstyti trąšų tranzito klausimus
JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale’o vizitas Lietuvoje vėl iškėlė klausimą, ar Vilnius turėtų peržiūrėti savo griežtą politiką Minsko atžvilgiu. Diplomatas paragino atkurti bent minimalų dialogą tarp šalių, siūlydamas pradėti nuo viceministrų lygmens kontaktų ir spręsti praktines problemas, kurios veikia abi puses.
Toks signalas gali būti vertinamas kaip bandymas mažinti įtampą regione, tačiau kartu kelia neaiškumų dėl galimo JAV strategijos pokyčio. Lietuva nuo 2021 metų laikosi principingos pozicijos Baltarusijos režimo atžvilgiu, o po 2022 metų sankcijų ši linija tik sustiprėjo, todėl bet koks dialogo atnaujinimas neišvengiamai turėtų ir politinių, ir reputacinių pasekmių.
Kartu į darbotvarkę grįžta ir ekonomiškai jautrus kalio trąšų tranzito klausimas, kuris gali tapti esminiu spaudimo tašku Lietuvai. J. Coale’as atvirai įvardijo, kad trąšų gabenimas per Lietuvą turėtų būti svarstomas, ypač atsižvelgiant į tai, kad JAV jau švelnina dalį sankcijų Baltarusijos finansų ir trąšų sektoriui.
12 mlrd. smūgis Lietuvai: kova dėl trąšų atsiėjo milijonus
2022 metais sustabdytas baltarusiškų kalio trąšų tranzitas Lietuvai virsta brangia teisine kova – valstybei pateiktas daugiau nei 12 mlrd. eurų siekiantis ieškinys, o advokatams jau išleista per milijoną eurų. Naujausias sprendimas skirti dar 825 tūkst. eurų padengia tik kelių mėnesių išlaidas. Didžioji dalis lėšų tenka ginčui su „Belaruskalij“, tačiau paraleliai vyksta ir byla Hagoje su „Hasenberg“.
Tuo pat metu Lietuva patyrė ir ekonominių nuostolių – sumažėjo „LTG Cargo“ pajamos, krito Klaipėdos uosto krova, o dalis krovinių nukreipta į kaimynines šalis.
Nepaisant to, politinė kryptis nesikeičia. Lietuvos valdžia laikosi pozicijos, kad tranzito sustabdymas buvo būtinas dėl nacionalinio saugumo, o jo atnaujinimas galimas tik įvykdžius griežtas sąlygas. Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad pirmiausia turi būti sustabdyti pažeidimai, grąžintos transporto priemonės ir paleisti politiniai kaliniai, o platesnis dialogas galimas tik pasibaigus karui Ukrainoje.
Landsbergis: trąšų tranzitą būtina stabdyti dėl saugumo
Tuo tarpu dar 2021-ųjų pabaigoje tuometinis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis aiškiai signalizavo, kad Lietuva sieks nutraukti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per savo teritoriją. Jis pabrėžė, jog šis klausimas yra ne tik ekonominis, bet ir susijęs su nacionaliniu saugumu, todėl būtina ieškoti visų įmanomų teisinių būdų sustabdyti „Belaruskalij“ veiklą Lietuvoje[3].
G. Landsbergis tikino, kad šiuo klausimu egzistuoja tvirtas sutarimas su prezidentu Gitanu Nausėda, o sprendimai derinami platesniame geopolitiniame kontekste – kartu vertinant ir Kinijos spaudimą bei įtampas Ukrainos regione. Papildomai svarstyta ir galimybė priimti specialų įstatymą, kuris leistų tranzitą stabdyti teisiškai sklandžiai, nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės.
Vis dėlto tuo metu situaciją komplikavo informacijos trūkumas ir vidiniai nesutarimai. G. Landsbergis pripažino, kad Užsienio reikalų ministerija nebuvo pilnai informuota apie „Lietuvos geležinkelių“ susitarimus su „Belaruskalij“, ypač apie papildomas sutartis, kurios apsunkino tranzito sustabdymą. Ministras taip pat vengė komentuoti viešumoje pasirodžiusią informaciją apie viceministro susitikimus su Baltarusijos įmonės atstovais, remdamasis diplomatine praktika.
Tuo pat metu paaiškėjo, kad ministerija nebuvo informuota ir apie Rusijos ambasadoriaus vizitą Prezidentūroje, kas dar labiau išryškino koordinacijos stoką tarp institucijų sprendžiant vieną jautriausių užsienio politikos klausimų.
