Seimui pritarus degalai pigtų maždaug 6 centais už litrą
Staigiai brangstant degalams ir augant neapibrėžtumui rinkose, Vyriausybė nusprendė imtis skubių veiksmų – laikinai mažinti akcizą dyzelinui, tikėdamasi bent iš dalies palengvinti finansinę naštą vairuotojams ir verslui.
Sprendimas buvo priimtas neeiliniame Ministrų kabineto posėdyje, o jau artimiausiomis dienomis projektas pasieks Seimą, kur jį planuojama svarstyti skubos tvarka. Jei parlamentarai pritars, degalų kainos galėtų sumažėti maždaug 6 centais už litrą[1].
Pagal siūlomą modelį, akcizas įprastam dyzelinui būtų mažinamas nuo 500 iki 450 eurų už tūkstantį litrų, o žemės ūkiui skirtam žymėtam kurui – nuo 60 iki 10 eurų. Įvertinus papildomas dedamąsias, galutinis tarifas siektų 503,60 euro įprastam dyzelinui ir 35 eurus ūkininkams.
Finansų ministerija tikina, kad valstybės biudžetas dėl to reikšmingai nenukentės – praradimus planuojama kompensuoti didesnėmis PVM pajamomis, kurios natūraliai auga kylant degalų kainoms. Šiam sprendimui jau pritarta ir Europos Komisijos lygiu.
Degalų kainų šuolį iš esmės paskatino geopolitinė situacija – konfliktas Artimuosiuose Rytuose išjudino naftos rinkas ir sukėlė kainų svyravimus. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per pastarąją savaitę benzinas pabrango 0,8 proc., o dyzelinas – 1,2 proc. Kovo 30 dieną benzinas vidutiniškai kainavo 1,739 euro, o dyzelinas – 2,125 euro už litrą.
Šimkus: kai kurių sprendimų reikėjo jau vakar
Europos Komisijai raginant valstybes mažinti naftos ir dujų vartojimą dėl galimų tiekimo sutrikimų, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad dalis sprendimų turėjo būti priimti gerokai anksčiau. Jo teigimu, energijos vartojimo mažinimas ir priemonės, kurios amortizuotų kainų šuolį vartotojams, šiandien jau yra būtina „higiena“, o ne pasirinkimas[2].
Lietuvai svarstant įvairias kryptis – nuo didesnio kainų skaidrumo degalinėse iki kuro rezervų panaudojimo ir akcizų mažinimo, pasak G. Šimkaus, svarbiausia, kad šios priemonės realiai sumažintų kainas gyventojams, o nauda neliktų tarp tiekėjų ar prekybininkų.
Anot Lietuvos banko vadovo, degalų kainų augimas jau daro tiesioginę įtaką infliacijai ir gyventojų perkamajai galiai. Degalai sudaro apie 5 proc. vartotojų krepšelio, todėl jų brangimas greitai persiduoda visai ekonomikai, nors poveikis maisto kainoms kol kas išlieka ribotas.
G. Šimkus taip pat atkreipia dėmesį į finansų rinkų reakciją – EURIBOR pakilęs iki maždaug 2,6 proc., nes tikimasi palūkanų didinimo, nors dar prieš mėnesį buvo prognozuojamas jų mažėjimas. Jo vertinimu, situacija išlieka itin neapibrėžta ir priklausys nuo geopolitinės raidos, todėl šiuo metu svarbiausias prioritetas – užtikrinti, kad finansų sistema išliktų atspari net ir sudėtingiausiomis sąlygomis.
Pigesnių degalų į Lenkiją plūsta ir lietuviai, ir vokiečiai
Tuo tarpu kaimyninė Lenkija tapo tikru traukos centru vairuotojams iš kaimyninių šalių – čia plūsta ne tik lietuviai, bet ir vokiečiai, ieškantys pigesnių degalų. Pasienio miesteliuose formuojasi ilgos eilės, o reiškinys jau įgavo „degalų turizmo“ pavadinimą.
Kainų skirtumai iškalbingi: dyzelinas Lenkijoje kainuoja apie 1,78 euro už litrą, kai netoliese Vokietijoje – apie 2,40 euro, o benzinas – apie 1,44 euro, palyginti su iki 2,30 euro. Tokios kainos, anot Vokietijos žiniasklaidos, atrodo „beveik rojiškos“, tačiau kartu kelia klausimų, ar Lenkijos politika netampa netiesiogine parama užsieniečiams.
Šią situaciją nulėmė Lenkijos sprendimas įvesti degalų kainų „lubas“ ir sumažinti mokesčius, siekiant suvaldyti kainų augimą. Nuo balandžio 1 dienos nustatytos maksimalios kainos – apie 1,45 euro už litrą 95 benzino ir apie 1,79 euro už litrą dyzelino, o jų viršijimas gresia didelėmis baudomis.
Vis dėlto vietos valdžia jau stebi augantį užsieniečių srautą ir neatmeta galimybės imtis ribojimų, jei tai pradėtų kelti grėsmę vietiniam tiekimui. Tarp svarstomų priemonių – galimi degalų pylimo limitai užsieniečiams, nors sprendimai dar nėra priimti ir priklausys nuo situacijos pasienio regionuose.
