Pigūs degalai Lenkijoje vilioja ne tik lietuvius, bet ir vokiečius
Vos šimtas ar keliasdešimt kilometrų – tiek šiandien kainuoja sutaupyti užsipilant pilną baką degalų. Ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos vairuotojai masiškai suka į Lenkijos pasienį, kur kuro kainos tapo gerokai mažesnės nei jų šalyje. Rezultatas – ilgos eilės degalinėse, išaugęs srautas pasienio miesteliuose ir naujas reiškinys, jau vadinamas „degalų turizmu“.
Lenkijos pasienio vietovės, tokios kaip Osinów Dolny ar Zasieki, tapo tikrais traukos centrais. Skirtumai tarp kainų abiejose sienos pusėse yra akivaizdūs ir finansiškai reikšmingi: dyzelinas Lenkijoje kainuoja apie 1,78 euro už litrą, kai tuo metu netoliese Vokietijoje – apie 2,40 euro.
Benzinas taip pat gerokai pigesnis – apie 1,44 euro Lenkijoje, palyginti su iki 2,30 euro Vokietijoje. Vokietijos leidinys „Bild“ tokias kainas pavadino „beveik rojiškomis“, tačiau kartu iškėlė ir kitą klausimą – ar Lenkijos mokesčių politika netampa netiesiogine parama užsienio vairuotojams. Augančios eilės ir srautai rodo, kad kainų skirtumas jau daro realų poveikį regionų ekonomikai.
Situacija neliko nepastebėta Lenkijos valdžios. Energetikos ministras Miłoszas Motyka teigia, kad institucijos stebi augantį užsieniečių srautą ir neatmeta galimybės įvesti ribojimus, jei tai pradėtų kelti grėsmę vietiniam tiekimui. Viena iš svarstomų priemonių – degalų pylimo limitai užsieniečiams, tačiau sprendimai būtų priimami tik įvertinus realią padėtį konkrečiuose regionuose.
Lenkijoje – įvestos degalų kainų „lubos“
Nuo balandžio 1 dienos Lenkijoje įsigaliojo privalomos degalų kainų „lubos“, kurias nustatė šalies Energetikos ministerija. Pagal naują tvarką, 95 benzino kaina negali viršyti 6,21 zloto (apie 1,45 euro), 98 benzino – 6,81 zloto (apie 1,59 euro), o dyzelino – 7,66 zloto (apie 1,79 euro už litrą). Šios ribos yra privalomos visoms degalinėms, o už jų viršijimą numatytos baudos iki 1 mln. zlotų.
Šiuo metu Lietuvoje už litrą dyzelino galima pakloti ir daugiau nei 2,20 euro, nors kaina skiriasi priklausomai nuo vietovės, kurioje pilamasi. Imant tokią kainą, lietuviai, Lenkijoje pildamiesi 70 litrų degalų, sutaupytų apie 28–29 eurus.
Sprendimas priimtas reaguojant į augančias naftos kainas ir geopolitinę įtampą, o kartu su juo laikinai sumažinti ir mokesčiai – akcizas bei PVM, siekiant sumažinti kainų spaudimą gyventojams. Nepaisant nustatytų „lubų“, degalai Lenkijoje išlieka gerokai pigesni nei daugelyje kaimyninių šalių.
Vyriausybė: kainų „lubos“ – ne vienintelis reikalingas sprendimas
Tačiau I. Ruginienė ragina atsargiai vertinti skambias žinias apie pigesnius degalus kaimyninėse šalyse ir pabrėžia, kad realus Lenkijos sprendimų poveikis dar nėra aiškus. Anot jos, Lietuva į augančias naftos kainas reagavo operatyviai – pradėjo naudoti kuro rezervus, ieško alternatyvių sprendimų ir nuosekliai pristato naujas priemones.
Skirtingai nei Lenkija, Lietuva ėmėsi mažinti naštą ne vairuotojams ir verslams, bet dviem mėnesiams perpus sumažinti traukinių bilietų kainas.
Vyriausybė akcentuoja, kad degalų kainas pirmiausia lemia geopolitinė situacija ir naftos rinkos svyravimai, todėl paprasti sprendimai gali būti neefektyvūs arba brangiai kainuoti valstybei. Finansų ministras Kęstutis Vaitiekūnas pažymi, kad net nedidelis kainų sumažinimas reikalauja didelių biudžeto lėšų, todėl Lietuva renkasi atsargesnę strategiją – dalį papildomų PVM pajamų nukreipti į tikslines priemones.
Pasak jos, tikslas nėra staigiai grąžinti ankstesnes kainas, o bent iš dalies sušvelninti jų augimą, net jei tai reikštų vos kelių centų sumažėjimą litre.
Blogiausia – dar prieš akis?
Tuo tarpu ekonomistai perspėja, kad didžiausi iššūkiai dar tik artėja – dabartinis degalų kainų augimas yra tik pradžia. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tai, ką šiandien matome degalinėse, yra tik „žiedeliai“, o tikrasis kainų šokas gali smogti jau rudenį.
Sparčiai brangstančios suskystintos gamtinės dujos ir po žiemos ištuštėjusios Europos saugyklos signalizuoja apie itin brangų šildymo sezoną, kuris gyventojams gali reikšti net dvigubai išaugusias sąskaitas.
Prognozuojama, kad kainų spaudimas išplis ir plačiau – didėjančios energijos kainos kelia pramonės kaštus, o tai neišvengiamai atsispindės galutinėse prekių kainose. Jau dabar brangsta trąšos, auga grūdų kainos, o tai rodo, kad maisto produktai gali dar labiau pabrangti.
Dėl geopolitinės įtampos ir nestabilių tiekimo grandinių situacija išlieka neprognozuojama, todėl artimiausiais mėnesiais gyventojai gali susidurti su visuotiniu kainų augimu – nuo kuro ir šildymo iki kasdienių maisto produktų.
