Prezidentas teigė „pilnai pasitikintis“ NATO
NATO vienybė vėl atsidūrė po padidinamuoju stiklu – ir šį kartą prie to prisidėjo pats JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jo užuominos apie galimą pasitraukimą iš Aljanso sukėlė nerimą tarp sąjungininkų, tačiau Lietuva į šią situaciją reaguoja ramiai ir užtikrintai. Prezidentas Gitanas Nausėda aiškiai pabrėžia, kad pasitikėjimas NATO išlieka toks pat, o partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis ir toliau bus vienas svarbiausių šalies prioritetų.
Pasak šalies vadovo, NATO yra pagrindinis Lietuvos saugumo garantas, o JAV vaidmuo šiame kontekste – kritiškai svarbus. Amerikiečių karinis buvimas Lietuvoje laikomas vienu stipriausių atgrasymo veiksnių prieš Rusiją, todėl Vilnius neketina keisti savo krypties. Lietuva, kaip teigia prezidentas, ir toliau aktyviai prisidės prie kolektyvinės gynybos bei sieks stiprinti dvišalius ryšius su Vašingtonu[1].
Premjerė Inga Ruginienė taip pat nesuabejojo NATO vienybe, tačiau D. Trumpo pasisakymus įvertino kaip signalą visoms Aljanso šalims. Jos nuomone, tai aiškus priminimas, kad gynybos finansavimas ir įsipareigojimai negali būti atidėliojami. Kiekviena valstybė turi prisidėti prie bendro saugumo ne tik žodžiais, bet ir realiais sprendimais.
Tuo metu pats D. Trumpas trečiadienį dar kartą pakurstė diskusijas, pavadinęs NATO „popieriniu tigru“ ir užsiminęs apie galimą JAV pasitraukimą. Jo retorika tapo dar aštresnė dėl palankių komentarų Rusijos prezidento vertinimams apie NATO neefektyvumą.
Analitikai svarsto, kad tokią poziciją galėjo lemti nesutarimai su sąjungininkais, kurie atsisakė remti JAV ir Izraelio veiksmus prieš Iraną bei neįsitraukė į sprendimus dėl strategiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio.
Trumpas pareiškė apie galimą pasitraukimą iš Aljanso
D. Trumpas interviu britų leidiniui „The Telegraph“ pareiškė rimtai svarstantis galimą Jungtinių Valstijų pasitraukimą iš NATO. Jo nusivylimą Aljansu sustiprino NATO šalių atsisakymas prisidėti prie JAV raginimo kariniu būdu atverti strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, per kurį keliauja apie penktadalis pasaulio naftos[2].
JAV lyderis NATO pavadino „popieriniu tigru“ ir teigė, kad Aljanso reikšmė ilgą laiką buvo pervertinta, pabrėždamas, jog sąjungininkai neparodė tokio pat automatinio palaikymo, kokio JAV, anot jo, visada tikėjosi.
Kritika NATO skamba ir iš kitų JAV administracijos atstovų – valstybės sekretorius Marco Rubio Aljansą pavadino „vienpuse gatve“ ir užsiminė apie galimą santykių peržiūrą po konflikto su Iranu. Vašingtone taip pat svarstomi konkretūs pokyčiai – nuo „pay-to-play“ modelio, kuris ribotų mažiau gynybai išleidžiančių šalių įtaką, iki galimo JAV karių išvedimo iš Europos.
Tuo metu pats D. Trumpas signalizuoja, kad karas su Iranu gali baigtis artimiausiomis savaitėmis, tačiau kartu kelia klausimus dėl NATO ateities ir kolektyvinės gynybos principų taikymo.
Ušackas: JAV – pagrindinis Lietuvos saugumo garantas
Diplomatas ir buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ragina Lietuvą į geopolitinę situaciją žvelgti pragmatiškai ir pirmiausia orientuotis į santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Pasak jo, būtent JAV išlieka pagrindinis Lietuvos saugumo garantas – tiek per NATO įsipareigojimus, tiek per realų karinį buvimą regione. Todėl, anot V. Ušacko, svarbiausia yra tartis su tais partneriais, kurie gali padėti išvengti karo arba, esant būtinybei, užtikrinti tinkamą pasirengimą jį atremti.
Jis taip pat pabrėžia, kad JAV signalai turi būti vertinami rimtai, nes jie atspindi platesnę Vašingtono strateginę kryptį. V. Ušacko teigimu, dabartinėmis sąlygomis svarbiausia ne deklaratyvios vertybės, o realus saugumo stiprinimas, todėl Lietuva turėtų aktyviai ieškoti dialogo su amerikiečiais ir vertinti diplomatinius sprendimus kaip priemonę stiprinti savo pozicijas.
Nors šalis privalo laikytis Europos Sąjungos sankcijų politikos, tai, pasak jo, neturėtų riboti galimybių ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų ilgalaikį nacionalinį saugumą.
Rutte: Europai be JAV apsiginti nepavyks
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sausio pabaigoje pareiškė, kad Europa šiuo metu nėra pajėgi apsiginti be Jungtinių Amerikos Valstijų paramos, pabrėždamas, jog kalbos apie savarankišką gynybą neatitinka realybės.
Jo teigimu, net ir reikšmingai padidinus gynybos finansavimą, Europai tektų skirti iki 10 proc. BVP ir kurti nuosavą branduolinį pajėgumą, o tai reikštų milžiniškas išlaidas ir JAV saugumo garantijų praradimą. M. Rutte taip pat akcentavo amerikiečių vaidmens svarbą NATO bei paramą Ukrainai, pažymėdamas, kad Europa kol kas nepajėgia užtikrinti reikalingų ginkluotės apimčių.
