Ruginienė: Lietuva pasirengusi kalbėtis, bet Minskas turi keistis
Premjerė Inga Ruginienė pripažįsta – Lietuva ir Baltarusija ateityje „galėtų svarstyti“ santykių atnaujinimą. Tačiau ši formuluotė, anot jos, neturėtų būti suprantama kaip signalas apie artėjantį dialogą. Priešingai – tai labiau teorinė galimybė, kuri priklauso nuo aiškių ir konkrečių Minsko veiksmų.
Vyriausybės vadovė pabrėžia, kad Lietuva yra pasirengusi pokalbiams ir net paskyrusi atsakingus asmenis galimiems susitikimams. Vis dėlto derybos, pasak jos, negali vykti vienašališkai. Jei turi įvykti realus kontaktas, abi pusės turi rodyti iniciatyvą ir pasirengimą. Šiuo metu, pasak premjerės, to iš Baltarusijos pusės nematyti[1].
Pagrindiniai Lietuvos reikalavimai yra susiję su saugumu. Baltarusija turi nutraukti oro balionų leidimą Lietuvos kryptimi, nes tai laikoma civilinės aviacijos saugumo pažeidimu. Taip pat būtina užtikrinti, kad visi vilkikai, kurie kirto sieną, sugrįžtų į Lietuvą.
Dar vienas esminis klausimas – nelegali migracija. Premjerė aiškiai įvardija, kad tokie srautai yra laikomi hibridinės atakos dalimi. Kol šie procesai nesikeičia, Lietuva nemato pagrindo judėti santykių švelninimo link.
Trąšų tranzito klausimas – išgalvotas, nėra ką svarstyti?
Tuo metu viešojoje erdvėje pasirodančias diskusijas apie galimą baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimą I. Ruginienė vertina kritiškai. Ji tokias kalbas vadina nepagrįstomis ir atsirandančiomis iš spekuliacijų, o ne realių politinių procesų. Premjerė pabrėžia, kad JAV niekada nėra oficialiai kėlusios šio klausimo, todėl Lietuvai nėra jokio pagrindo jo svarstyti.
Kalbėdama apie galimus susitikimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ar kitais aukšto lygio lyderiais, premjerė taip pat ragina atsargiai vertinti viešojoje erdvėje sklandančią informaciją. Ji teigia esanti pasirengusi susitikti su bet kurios šalies vadovais ir aiškiai žinanti, kokias pozicijas Lietuva turi ginti, tačiau konkrečių planų nekomentuoja dėl nepatikrintų šaltinių gausos.
I. Ruginienė taip pat atmeta kalbas apie galimus nesutarimus su prezidentu dėl tarptautinio atstovavimo. Anot jos, sprendimai yra derinami ir priimami bendru sutarimu.
Įsikišo ir Cichanouskaja
Tuo tarpu sankcijų Baltarusijai švelninimo tema jau spėjo pasireikšti ir iš Lietuvos pasitraukusi Sviatlana Cichanouskaja. Anot jos, JAV neturėtų daryti spaudimo Europos Sąjungos šalims, ypač Lietuvai, atsisakyti galiojančių sankcijų Minskui. Ji pabrėžia, kad bet koks ribojimų švelninimas, ypač kalio trąšų sektoriuje, tiesiogiai sustiprintų Aliaksandro Lukašenkos režimą – suteiktų jam papildomų finansinių išteklių, kurie būtų naudojami tiek vidaus represijoms, tiek paramai Rusijos vykdomam karui Ukrainoje[2].
S. Cichanouskaja ragina europiečius išlikti nuoseklius ir neperimti JAV pragmatiškos, „sandoriais“ grįstos politikos, kuri gali trumpuoju laikotarpiu duoti rezultatų, tačiau ilgainiui silpnina bendrą spaudimą autoritariniam režimui.
Ji taip pat akcentuoja, kad politinių kalinių išlaisvinimas yra svarbus, tačiau tai negali tapti pagrindine priežastimi atsisakyti strateginių svertų. Pasak opozicijos lyderės, nors po JAV ir Minsko kontaktų buvo paleista šimtai kalinių ir sušvelninta dalis sankcijų, tokie žingsniai turi būti vertinami atsargiai, nes režimas gali tuo pasinaudoti siekdamas legitimizacijos.
Ušackas: pirmiausia turime tartis su Amerika
Tuo tarpu diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas laikosi pozicijos, kad Lietuva turėtų pragmatiškai vertinti JAV signalus ir pirmiausia orientuotis į savo saugumo interesus. Anot jo, šiuo metu būtent Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis Lietuvos saugumo garantas – tiek per NATO įsipareigojimus, tiek per realų karinį buvimą regione[3].
„Todėl šitoje vietoje, visų pirma, turime tartis su tais, kurie padės mums išvengti karo, o, esant reikalui, būti geriausiai pasiruošusiems atremti tokį iššūkį.“ – LRT.lt duotame interviu sakė V. Ušackas.
V. Ušackas taip pat pažymi, kad JAV pasiuntinio Johno Coale’o pasisakymai greičiausiai atspindi prezidento Donaldo Trumpo poziciją, todėl Lietuva turėtų juos vertinti rimtai. Jo teigimu, dabartinėje geopolitinėje situacijoje svarbiausia yra ne deklaratyvios vertybės, o gebėjimas užtikrinti realų saugumą ir stiprinti JAV buvimą regione.
Pasak jo, nors ir Lietuva privalo laikytis Europos Sąjungos sankcijų politikos, tai netrukdo ieškoti dialogo su amerikiečiais ir vertinti diplomatinius sprendimus kaip priemonę stiprinti savo pozicijas bei ilgalaikį saugumą.
Lietuva pasidalino į dvi dalis: vieni kalba apie dialogą su Minsku, kiti jį griežtai atmeta
Lietuvoje vis aktyviau diskutuojant apie galimą dialogą su Baltarusija ir baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimą, šalies viduje ryškėja aiški takoskyra. Viena pusė – dalis verslo ir politikų – akcentuoja ekonominę naudą ir siūlo ieškoti pragmatiškų sprendimų, kita – laikosi griežtos vertybinės pozicijos ir atmeta bet kokius „pozityvius“ signalus iš Minsko.
Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė pabrėžia, kad dabartinėmis sąlygomis politinis dialogas neįmanomas dėl tęsiamų hibridinių atakų prieš Lietuvą, o prezidentas Gitanas Nausėda ir kiti šalies vadovai laikosi nuoseklios linijos – pirmiausia saugumas, tik tuomet galimi pokalbiai. Nors JAV pasiuntinys Johnas Coale’as ragino pradėti bent minimalų dialogą, Vilnius į tokius siūlymus reaguoja atsargiai ir akcentuoja, kad be aiškių Baltarusijos veiksmų pokyčių dialogui nėra pagrindo.
Tuo metu politiniame ir verslo lygmenyje atsiranda ir alternatyvių siūlymų. Seimo pirmininkas Juozas Olekas skeptiškai vertina dialogo galimybes dabar, tačiau neatmeta jų ateityje, pabrėždamas, kad dabartinė sankcijų ir ribotų kontaktų politika jau duoda rezultatų – išlaisvinami politiniai kaliniai, sprendžiamos praktinės problemos.
Verslininkas Arvydas Avulis pasiūlė kompromisą – leisti trąšų tranzitą, tačiau gautas pajamas skirti gynybai, taip derinant ekonominę naudą su saugumo interesais. Panašią poziciją iš dalies palaiko ir Remigijus Žemaitaitis, teigiantis, kad tranzitas vis tiek vyksta per Rusiją, todėl Lietuva galėtų perimti šį srautą savo naudai.
