„Mes gyvename laukime“: gyventoja piktinasi stringančiu valstybės aparatu
„Kiek dar galima laukti?“ – tokį retorinį klausimą užduoda vilnietė Rasa (77.lt – tikras vardas redakcijai žinomas), susipažinusi su naujausia Valstybės kontrolės ataskaita. Jos teigimu, skaičiai tik patvirtina tai, ką žmonės jau seniai jaučia kasdienybėje – sprendimai priimami, bet realiai neveikia.
Valstybės kontrolė skelbia, kad per trejus metus laiku įgyvendinamų svarbiausių rekomendacijų dalis išaugo nuo 4 iki 23 procentų. Tačiau net ir dabar kas ketvirta rekomendacija vėluoja, o vidutinis vėlavimas siekia beveik 20 mėnesių.
„Tai apie kokį efektyvumą mes kalbam? Beveik dveji metai vėlavimo – čia yra norma? Versle per tiek laiko tu arba padarai, arba tavęs nebėra“, – piktinasi ji.
Iš 286 stebimų rekomendacijų net 68 įgyvendinamos pavėluotai. Dar daugiau – per pastarąjį pusmetį iš 48 suplanuotų pokyčių 15 išvis neįvyko.
„Tai net ne vėlavimas. Tai tiesiog neveikimas“, – komentavo gyventoja.
Niekas už nieką neatsakingas?
Pasak Rasos, didžiausia problema – ne patys procesai, o atsakomybės nebuvimas.
„Visi kalba apie planus, strategijas, reformas. Bet kai ateina laikas padaryti – viskas sustoja. Ir blogiausia, kad niekas už tai neatsako“, – teigia ji.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė taip pat pripažįsta, kad trūksta lyderystės ir realių veiksmų. Tačiau gyventojai tai – jau ne naujiena, o kasdienė patirtis.
Ypač ryškūs pavyzdžiai, anot pašnekovės, rodo sisteminę problemą. Žmonėms su negalia pritaikytų svarbiausių valstybės pastatų dalis 2025 metų pabaigoje siekė vos 4 procentus vietoje planuotų 40.
„Tai kaip taip gali būti? Čia yra dešimt kartų mažiau nei planuota. Ir viskas gerai? Niekas net neatsako už tokį rezultatą?“ – stebisi ji.
Anot moters, tokie skaičiai rodo, kad sistema veikia ne žmonėms, o pati sau.
„Versle už tokius rezultatus vadovas būtų pakeistas per savaitę. O čia – tiesiog konstatuojam faktą ir einam toliau“, – priduria ji.
Nesupranta, kam išvis reikalingi auditai
Dar labiau gyventoją piktina tai, kad net ir nustatyti pažeidimai retai virsta realiomis pasekmėmis. Per pastaruosius dvejus metus, remiantis Valstybės kontrolės duomenimis, buvo pradėtas vos vienas ikiteisminis tyrimas.
„Vienas? Tai kam tada tie auditai išvis reikalingi?“ – klausia Rasa.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad net nėra aišku, kiek lėšų po auditų realiai sugrįžta valstybei.
„Mes net nežinom, ar visa ši sistema duoda finansinę naudą. Įsivaizduokit verslą, kuris net neskaičiuoja, ar jis uždirba, ar praranda pinigus“, – sako ji.
Pasak pašnekovės, tokia situacija verčia kelti nepatogius klausimus apie patį valstybės sektoriaus veikimo modelį.
„Gal jau laikas nebe kosmetiškai taisyti, o iš esmės peržiūrėti, kaip visa tai veikia. Nes dabar atrodo, kad sistema yra tokia lėta ir neefektyvi, jog verslas tokiomis sąlygomis paprasčiausiai neišgyventų“, – teigia ji.
Norkūnas: valdžia biurokratiją mažinti paveda ją sukūrusiems
Buvęs Vyriausybės darbuotojas E. Norkūnas siūlo biurokratijos problemą vertinti ne per jos pasekmes, o per pačią sistemos esmę. Jo teigimu, kiekviena nauja valdžia perima, jo žodžiais, „pačią neefektyviausią organizaciją šalyje – viešąjį sektorių“, tačiau realūs pokyčiai dažniausiai tuo ir apsiriboja – suformuojamos politinės komandos, o sisteminės problemos lieka nepajudintos[1].
Anot jo, biurokratinės naštos mažinimas dažnai tampa formalumu: sudaromos darbo grupės, išklausomi verslo skundai, tačiau sprendimų įgyvendinimas patikimas tiems patiems tarnautojams, kurie tą naštą ir sukūrė, o procesas išsitempia mėnesiams.
„Bandau įsivaizduoti verslą, taip sprendžianti savo problemas – bankrutuotu po mėnesio“, – rašė E. Norkūnas, pabrėždamas, kad tokia praktika siunčia aiškią žinutę, jog pokyčiai nėra prioritetas.
E. Norkūnas pabrėžia, kad net ir esamoje sistemoje pokyčius būtų galima paspartinti, jei atsirastų reali politinė kontrolė ir atsakomybė. Jo teigimu, reguliarios, pavyzdžiui, kas savaitę teikiamos ataskaitos Vyriausybei priverstų institucijas judėti greičiau, o aukščiausio lygio įsitraukimas padėtų išspręsti tarp institucijų stringančius klausimus.
Jis pažymi, kad kartais „poros minučių premjerės skambutis išjudina daugiau nei trijų mėnesių darbo grupė“. Vis dėlto buvęs pareigūnas skeptiškai vertina realių pokyčių tempą ir ironizuoja, kad vietoje sprendimų dažnai pasirenkama tiesiog laukti – kaip, anot jo, buvo daroma dešimtmečius, todėl sistema ir toliau lieka neefektyvi.
Rekomendacijų įgyvendinimai įstringa ilgam
Naujausia Valstybės kontrolės ataskaita rodo, kad viešasis sektorius veikia per lėtai – nors laiku įgyvendinamų rekomendacijų dalis per trejus metus išaugo nuo 4 iki 23 proc., kas ketvirta jų vis dar vėluoja, o vidutinis vėlavimas siekia apie 20 mėnesių. Iš 286 rekomendacijų 68 įgyvendinamos pavėluotai, o dalis suplanuotų pokyčių apskritai neįvyksta.
Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, pagrindinė problema – atsakomybės ir lyderystės trūkumas, dėl kurio stringa net prioritetiniai projektai.
Tuo metu auditai dažnai neturi realių pasekmių – per dvejus metus pradėtas tik vienas ikiteisminis tyrimas, o kiek lėšų po jų sugrįžta valstybei, net nėra vertinama.
