Valstybės kontrolė: kas ketvirta rekomendacija vėluoja, sprendimai įstringa metams ir ilgiau
Valstybė juda į priekį, bet taip lėtai, kad dalis sprendimų žmones pasiekia per vėlai arba visai jų nepasiekia. Naujausia Valstybės kontrolės ataskaita, pristatyta Seimo Audito komitete, atskleidžia aiškų kontrastą: progresas yra, tačiau jo tempas vis dar per silpnas, kad būtų juntamas kasdienybėje. Per trejus metus laiku įgyvendinamų svarbiausių rekomendacijų dalis išaugo nuo 4 iki 23 procentų, tačiau net ir dabar kas ketvirta rekomendacija vėluoja.
Skaičiai rodo sisteminę problemą – iš 286 šiuo metu stebimų rekomendacijų net 68 įgyvendinamos pavėluotai, o vidutinis vėlavimas siekia beveik 20 mėnesių. Dažniausiai tai lemia užsitęsę teisėkūros procesai, sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros ir ilgai trunkantis IT sistemų kūrimas. Tai reiškia, kad sprendimai, kurie turėtų gerinti žmonių gyvenimą, įstringa tarp planavimo ir realaus įgyvendinimo[1].
Pastarojo pusmečio rezultatai tik patvirtina šią tendenciją. Iš 48 suplanuotų pokyčių net 15 neįvyko, 29 buvo įgyvendinti, o 4 – tik iš dalies. Kitaip tariant, reikšminga dalis sprendimų lieka nebaigti arba nukeliami, o tai tiesiogiai veikia jų naudą visuomenei.
Segalovičienė: sprendimų netrūksta, trūksta atsakomybės ir realių veiksmų
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžia, kad problema slypi ne tik procesuose, bet ir atsakomybės bei lyderystės trūkume.
„Kad pokyčiai vyktų, neužtenka juos suplanuoti. Reikia juos ir įgyvendinti – tinkamai, koordinuotai bei laiku. Čia labai reikalinga Vyriausybės lyderystė. Įstaigų vadovai turi prisiimti atsakomybę už rezultatus ir užtikrinti darbų tęstinumą net ir keičiantis vadovams. Tik taip galima pasiekti realius pokyčius, kurių laukia žmonės“, – sako ji.
Ataskaita rodo, kad vėlavimai apima daugelį sričių. Lėčiau nei planuota vyksta bendrųjų funkcijų centralizavimas, stringa Europos Sąjungos išorės sienų stebėjimo sistemų atnaujinimas, o žmonėms su negalia pritaikytų svarbiausių valstybės pastatų dalis 2025 metų pabaigoje siekė vos 4 procentus vietoje planuotų 40. Tai rodo, kad net ir prioritetiniai projektai dažnai nepasiekia numatyto rezultato.
Valstybės kontrolė akcentuoja, kad vien aiškiai suformuluotos rekomendacijos ir nustatyti terminai negarantuoja sėkmės. Be nuoseklaus valdymo, atsakomybės ir koordinavimo net svarbiausi sprendimai lieka tik dokumentuose. O rekomendacijų įgyvendinimas – tai vienas svarbiausių rodiklių, parodančių, ar valstybė geba ne tik planuoti, bet ir realiai įgyvendinti pokyčius, kurių laukia visuomenė.
Auditai vyksta, bet kokia to reali nauda?
Tuo tarpu Valstybės kontrolė kasmet nustato finansinius pažeidimus viešajame sektoriuje, tačiau pati neskaičiuoja, kiek pinigų po auditų realiai sugrįžta valstybei. Institucija nurodo, kad jos funkcija – atlikti nepriklausomą auditą ir teikti rekomendacijas, o lėšų išieškojimas priklauso kitoms institucijoms, tokioms kaip VMI, FNTT ar antstoliai. Tą pavyko išsiaiškinti, kai 77.lt raštu kreipėsi į pačią Valstybės kontrolę.
Savo atsakyme ši nurodė, kad per pastaruosius dvejus metus pagal Valstybės kontrolės pateiktą informaciją buvo pradėtas vos vienas ikiteisminis tyrimas, nors audituose nustatomi pažeidimai gali būti perduodami prokuratūrai ar specialiosioms tarnyboms. Tai rodo, kad tarp nustatytų problemų ir realių teisinių pasekmių egzistuoja didelis atotrūkis.
Pati institucija pabrėžė, kad auditų poveikis nėra vertinamas pagal susigrąžintas lėšas – svarbiausiu rodikliu laikomi sisteminiai pokyčiai ir rekomendacijų įgyvendinimas. Vis dėlto praktika rodo, kad šie pokyčiai vyksta lėtai: dalis rekomendacijų sistemoje „kabo“ metus ar ilgiau, įskaitant svarbius klausimus, susijusius su aplinkos apsauga, Ignalinos atominės elektrinės uždarymu ar pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms.
Nors teoriškai auditų nauda galėtų būti išreiškiama ir finansine verte, Valstybės kontrolė pripažįsta, kad šiuo metu tam trūksta duomenų ir metodinių prielaidų, todėl realus auditų efektas pinigine išraiška lieka neįvardytas.
