Naujos taisyklės leidžia migrantus perkelti į trečiąsias šalis
Europos Parlamentas pritarė naujoms migracijos taisyklėms, kurios numato griežtesnę nelegaliai ES esančių migrantų grąžinimo tvarką. Sprendimas priimtas kovo 26 dieną, kai už naują reguliavimą balsavo 389 europarlamentarai, prieš – 206, dar 32 susilaikė. Tai reiškia, kad pradedamas kitas teisėkūros etapas – derybos su ES Taryba.[1]
Pagal naują sistemą, prieglobsčio negavę asmenys galės būti siunčiami į vadinamuosius grąžinimo centrus už Europos Sąjungos ribų. Šie centrai galėtų būti kuriami bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis. Juose migrantai būtų laikomi tol, kol būtų grąžinti į savo kilmės valstybę arba kitą šalį.
Toks modelis žymi aiškų posūkį ES migracijos politikoje – nuo deklaruojamo atvirumo prie griežtesnės kontrolės ir išorinio problemų „perkėlimo“. Iki šiol sprendimai dažniau būdavo paliekami pačių valstybių narių atsakomybei, o dabar siekiama sukurti bendrą ir labiau centralizuotą sistemą. Tikimasi, kad tai leis efektyviau vykdyti deportacijas ir mažinti nelegalią migraciją.
Kritikai įspėja dėl žmogaus teisių ir ilgesnio sulaikymo
Sprendimas sulaukė aštrios kritikos iš žmogaus teisių organizacijų. „Amnesty International“ teigia, kad naujos taisyklės plečia baudžiamąsias ir ribojančias priemones migrantams. Organizacijos atstovė Eve Geddie sakė, kad susitarimas buvo priimtas skubotai, nepakankamai įvertinus jo poveikį žmogaus teisėms.
Kritikai taip pat įspėja, kad naujoji tvarka gali smarkiai išplėsti sulaikymo taikymą ir jo trukmę. Numatyta galimybė laikyti žmones uždarytus gerokai ilgiau nei iki šiol, o kai kuriais atvejais – iki 24 mėnesių. Taip pat keliamas klausimas dėl deportacijų į šalis, su kuriomis migrantai neturi jokio ryšio.
Pasak organizacijų, tokie sprendimai gali pažeisti pagrindines teises, įskaitant teisę į teisingą procesą ir apsaugą nuo neteisėto išsiuntimo. Taip pat įspėjama, kad žmonės gali būti įstrigę teisinėje nežinioje, jei jų išsiuntimas realiai neįmanomas. Kritikai pabrėžia, kad tokia sistema gali sukurti daugiau problemų nei jų išspręsti.
Politinis sprendimas rodo griežtėjančią ES kryptį migracijos klausimu
Naujos taisyklės atsirado po ilgesnio politinio proceso. Europos Komisija pasiūlymą pateikė 2025 metų kovą, o 2026 metų kovo 9 dieną jam pritarė Europos Parlamento komitetas. Galutinė pozicija buvo patvirtinta po intensyvių ir, kaip teigiama, skubotų derybų.[2]
Sprendimą palaikė Europos liaudies partija kartu su kitomis politinėmis grupėmis, kurios pasisako už griežtesnę migracijos politiką. Tuo metu dalis kitų politinių jėgų balsavo prieš, įspėdamos apie galimą pagrindinių ES principų silpninimą.
Kritikai pažymi, kad toks balsavimas rodo vis didesnę griežtos migracijos politikos įtaką. Tuo pačiu tai signalizuoja ir platesnį poslinkį Europos politikoje, kur migracijos klausimas tampa vienu pagrindinių prioritetų, net jei dėl to tenka peržiūrėti anksčiau deklaruotus principus.
Dabar prasidės derybos su ES Taryba, kurios gali vykti sparčiai. Nuo jų rezultatų priklausys, kaip tiksliai atrodys galutinės taisyklės. Šis sprendimas rodo, kad migracijos krizė Europoje pasiekė tokį etapą, kai institucijos priverstos imtis vis griežtesnių priemonių, nors jų realus veiksmingumas dar lieka atviras klausimas.
