Latvija stoja prieš Briuselį: migrantų nepriims, o mokėti irgi atsisako
Latvija viešai ir be užuolankų atmetė naująjį Europos Sąjungos Migracijos ir prieglobsčio paktą. Per kasmetines užsienio politikos diskusijas Latvijos parlamente sausio 29 d. užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė aiškiai pasakė: Ryga nepriims nei privalomo migrantų perkėlimo, nei sutiks mokėti Briuseliui numatytas baudas.
„Kalbant apie migraciją, Vyriausybės pozicija yra visiškai aiški – ne nelegaliai migracijai. Mes sustiprinome sienų apsaugą“, – pareiškė ministrė. Ji pabrėžė, kad Latvija „nepriims migrantų ir už juos nemokės“. Pagal naująjį ES paktą valstybės narės privalo arba priimti migrantus iš kitų šalių, arba sumokėti apie 20 tūkst. eurų už kiekvieną nepriimtą asmenį. Latvijai nepriimtini abu variantai.
Ryga neslepia – Briuselio sprendimai ignoruoja realią padėtį pasienyje ir baudžia tas šalis, kurios iš tiesų saugo Europos išorines sienas.[1]
Sieną saugo patys, o baudas siūlo mokėti kitiems
Latvijos valdžia pabrėžia, kad jau dabar neša neproporcingai didelę naštą gindama ES išorinę sieną, ypač pasienyje su Baltarusija. Per pastaruosius metus čia buvo užkirstas kelias daugiau nei 12 tūkst. neteisėto sienos kirtimo bandymų. Vien 2025 m. tokių bandymų užfiksuota 11 329 – daugiau nei dvigubai daugiau nei 2024-aisiais.
Šalis pastatė fizinį pasienio barjerą, sustiprino pasienio tarnybas, nuolat dislokavo pasieniečius ir nacionalinės gvardijos pajėgas. Visa tai daroma siekiant atremti, kaip pabrėžia Ryga, Baltarusijos režimo vykdomą migrantų instrumentalizavimą.
Latvija sutinka su solidarumo principu, bet tik ne tokio, kuris reiškia migrantų perskirstymą. Ministrė Bražė teigė, kad šalis pasirengusi dalintis praktine pagalba, patirtimi ir sienų apsaugos žiniomis. Tačiau migrantų „išdalijimas“ po Europą laikomas tiesioginiu smūgiu nacionaliniam suverenitetui. Ryga aiškiai signalizuoja: valstybės, kurios realiai saugo sienas, neturi būti verčiamos mokėti už Briuselio klaidas.[2]
ES skilimas gilėja, o migracijos paktas tampa egzistenciniu išbandymu
Latvijos pozicija dar kartą atskleidžia gilėjančius plyšius Europos Sąjungoje. Pietinės valstybės – Ispanija, Italija, Graikija ir Kipras – palankiai vertina migracijos paktą, vadindamos jį „bendra europine atsakomybe“. Tuo metu Vidurio ir Rytų Europos šalys – Vengrija, Lenkija, Slovakija, Čekija – atvirai atmeta privalomą migrantų perkėlimą.
Vis garsiau skamba ir kritika pačiai ES migracijos politikai. Konstitucinės teisės ekspertas prof. Markus C. Kerberis pabrėžė, kad „vadinamasis migracijos paktas iš esmės tėra migrantų perstumdymo mechanizmas“. Jo teigimu, jei Europos Sąjunga nesugeba apsaugoti savo išorinių sienų, ji pradeda kelti klausimą dėl savo pačios teisėtumo.
Migracijos paktas turėtų pilnai įsigalioti 2026 m., tačiau vis daugiau valstybių rodo atvirą pasipriešinimą. Ar Briuselis ryšis bausti tokias šalis kaip Latvija – lieka atviras politinis ir teisinis klausimas. Aišku viena: pasipriešinimas auga, o migracijos politika tampa dar vienu rimtu ES streso testu.
