Europos Komisija nukelia planą dėl ilgalaikio rusiškos naftos draudimo
Europos Komisija nusprendė atidėti planuotą pasiūlymą visam laikui uždrausti rusiškos naftos importą į Europos Sąjungą. Šis sprendimas priimtas augant naftos kainoms ir rinkoms reaguojant į karą Artimuosiuose Rytuose. Dėl to anksčiau numatyta balandžio 15 dienos data buvo išbraukta iš darbotvarkės.[1]
Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen patvirtino, kad naujos datos kol kas nėra. Vis dėlto ji pabrėžė, kad planas nėra atsisakytas ir bus pristatytas vėliau. Pasak jos, Briuselis išlieka įsipareigojęs galutinai atsisakyti rusiškos naftos.
Numatomas teisės aktas yra dalis „REPowerEU“ strategijos. Juo siekiama įtvirtinti visišką rusiškos naftos atsisakymą iki 2027 metų pabaigos. Svarbiausia, kad šis draudimas galiotų net ir tuo atveju, jei ateityje būtų sušvelnintos sankcijos Rusijai.
Karas Irane išbalansavo rinkas ir privertė stabdyti planuotus sprendimus
Sprendimo atidėjimą lėmė sparčiai besikeičianti geopolitinė situacija. JAV ir Izraelio smūgiai Iranui sutrikdė energijos rinkas ir pakėlė naftos kainas virš 100 dolerių už barelį. Papildomą įtampą sukėlė ir Hormūzo sąsiaurio situacija, per kurį įprastai gabenama didelė dalis pasaulio naftos ir dujų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie „produktyvius pokalbius“ su Iranu, tačiau Teheranas šiuos teiginius paneigė. Vis dėlto vien šie pareiškimai trumpam sumažino naftos kainą nuo 112 iki 102 dolerių už barelį.
Tuo pat metu Jungtinės Valstijos sušvelnino kai kurias sankcijas rusiškai naftai. Šis žingsnis sukėlė nepasitenkinimą Europoje, nes prieštarauja siekiui atsiriboti nuo Rusijos energijos išteklių. Briuselis vis dėlto tvirtina, kad strateginė kryptis nesikeičia.
Vengrija ir Slovakija toliau priešinasi, ginčas dėl naftotiekio gilėja
Didžiausias pasipriešinimas planui kyla iš Vengrijos ir Slovakijos. Tai vienintelės Europos Sąjungos valstybės, kurios vis dar perka rusišką naftą. Jos naudojasi išimtimi ir tiekimą gauna per sovietmečiu nutiestą „Družbos“ naftotiekį.[2]
Abi šalys jau ėmėsi teisinių veiksmų prieš planuojamą rusiškų dujų draudimą. Jos taip pat grasina ginčyti ir naftos draudimą, jei šis bus patvirtintas. Situaciją dar labiau komplikuoja konfliktas su Ukraina dėl „Družbos“ naftotiekio veikimo.
Kyjivas teigia, kad infrastruktūra buvo smarkiai pažeista ir turi būti remontuojama. Tuo metu Budapeštas ir Bratislava kaltina Ukrainą sąmoningai stabdant tiekimą dėl politinių priežasčių. Šis ginčas jau yra sustabdęs apie 90 mlrd. eurų vertės finansinę paramą Ukrainai.
Nepaisant visų nesutarimų, Europos Komisija pabrėžia, kad grįžimas prie rusiškų energijos išteklių būtų klaida. Pasak Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, toks žingsnis būtų „strateginė klaida“, kuri tik dar labiau padidintų Europos priklausomybę nuo Rusijos.
