Energetikos krizė po karo su Iranu privertė Vašingtoną imtis skubių sprendimų
Jungtinės Amerikos Valstijos laikinai sušvelnino sankcijas Rusijos naftai, siekdamos stabilizuoti sparčiai augančias energijos kainas pasaulio rinkose. Sprendimas priimtas tuo metu, kai JAV ir Izraelio karinė operacija prieš Iraną sukėlė naują įtampą energetikos rinkoje ir padidino baimę dėl pasaulinių naftos tiekimo sutrikimų.[1]
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas paskelbė, kad šalims bus leista įsigyti Rusijos naftą, kuri jau yra pakeliui tanklaiviais jūroje. Šis leidimas galios trisdešimt dienų – iki balandžio 11 dienos. Pasak jo, tai yra laikina ir labai ribota priemonė, skirta suvaldyti rinkos svyravimus.
„Tai siaurai pritaikyta, trumpalaikė priemonė, kuri taikoma tik naftai, jau esančiai tranzite, ir nesuteiks reikšmingos finansinės naudos Rusijos vyriausybei“, – teigė S. Bessentas.
Jis taip pat pabrėžė, kad prezidentas Donaldas Trumpas siekia stabilizuoti pasaulines energijos rinkas ir sumažinti kuro kainas. Pastaruoju metu vidutinė degalų kaina Jungtinėse Valstijose per mėnesį pakilo apie 65 centus už galoną, todėl administracija patiria vis didesnį politinį spaudimą.
Naftos kainos viršijo 100 dolerių ribą ir išlieka nestabilios
Nepaisant šio sprendimo, naftos kainos rinkoje iš karto nesumažėjo. Tarptautinis etalonas „Brent“ penktadienio rytą vis dar viršijo 100 dolerių už barelį. Tai yra aukščiausias lygis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą prieš ketverius metus.
Energetikos rinką smarkiai destabilizavo konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Iranas praktiškai uždarė Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulinės naftos transporto arterijų. Per šį siaurą vandens kelią paprastai keliauja maždaug penktadalis visos pasaulio naftos.
Dėl karo veiksmų dauguma laivų šiuo metu vengia plaukti per sąsiaurį. Iranas per pastarąsias dienas atakavo kelis tanklaivius, todėl draudimo kainos smarkiai išaugo. Be to, pranešta, kad Teheranas pradėjo kloti minas šiame regione.
Iranas taip pat pareiškė, kad neleis eksportuoti „nė vieno litro naftos“, kol tęsis JAV ir Izraelio kariniai veiksmai. Tai dar labiau padidino įtampą rinkose ir sustiprino baimę dėl galimo pasaulinio energetikos šoko.
Maskva sveikina sprendimą, o Europa reiškia susirūpinimą
Rusijos valdžia palankiai įvertino JAV sprendimą. Kremliaus ekonomikos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas pareiškė, kad Vašingtonas iš esmės pripažįsta realybę.[2]
„Jungtinės Valstijos iš esmės pripažįsta akivaizdų faktą: be Rusijos naftos pasaulinė energijos rinka negali išlikti stabili“, – sakė jis.
Kremlius taip pat paragino JAV žengti dar toliau ir dar labiau sušvelninti apribojimus Rusijos energetikos sektoriui. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad Maskva mato Vašingtono pastangas stabilizuoti energijos rinką ir šiuo klausimu abiejų šalių interesai sutampa.
Tačiau Europoje sprendimas buvo sutiktas gerokai kritiškiau. Kai kurios valstybės baiminasi, kad toks žingsnis gali sustiprinti Rusijos karo finansavimą Ukrainoje.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper pareiškė, kad Londonas neketina švelninti savo sankcijų Rusijos naftai. Vokietijos ir Norvegijos lyderiai taip pat viešai išreiškė nepritarimą JAV sprendimui.
Energetikos rinkos balansavimas tarp dviejų karų
Susiklosčiusi situacija atskleidžia sudėtingą geopolitinį balansą, su kuriuo šiuo metu susiduria Jungtinės Valstijos. Vašingtonui tenka vienu metu reaguoti į du konfliktus – karą Ukrainoje ir naują eskalaciją Artimuosiuose Rytuose.
Bandydama sumažinti ekonominį šoką, Tarptautinė energetikos agentūra šią savaitę priėmė sprendimą išleisti į rinką rekordinį kiekį strateginių atsargų. Organizacijos narės sutarė išleisti net 400 milijonų barelių naftos.
Vis dėlto šis žingsnis kol kas nesugebėjo stabilizuoti kainų. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir Hormūzo sąsiaurio paralyžius ir toliau kelia grėsmę pasaulinei energetikos rinkai.
Tuo metu politinis spaudimas Vašingtonui didėja ir šalies viduje. Artėjant JAV Kongreso rinkimams, augančios kuro kainos gali tapti rimtu iššūkiu prezidento Donaldo Trumpo administracijai.
