Socialdemokratai laimėjo rinkimus, bet prarado paramą: laukia sunkios derybos dėl valdžios
Danijos parlamento rinkimai baigėsi neaiškiu rezultatu, kuris smarkiai susilpnino premjerės Mette Frederiksen pozicijas. Nors jos vadovaujami socialdemokratai surinko daugiausiai balsų, jų rezultatas buvo gerokai prastesnis nei ankstesniuose rinkimuose. Partija gavo 21,9 proc. balsų, palyginti su 27,5 proc. 2022 metais.[1]
Kartu su partneriais kairiųjų blokas iš viso iškovojo 84 vietas parlamente. Tai yra mažiau nei būtinos 90 vietų daugumai suformuoti. Dešinysis blokas taip pat nesugebėjo surinkti daugumos ir liko su 77 mandatais.
Toks rezultatas reiškia, kad nė viena pusė negali formuoti valdžios viena. Danijoje, kur įprastos koalicinės vyriausybės, tai reiškia ilgas ir sudėtingas derybas. Premjerė pripažino, kad tikėjosi geresnio rezultato, tačiau teigė esanti pasirengusi likti poste.
„Aš vis dar pasirengusi prisiimti atsakomybę kaip Danijos ministrė pirmininkė“, – sakė M. Frederiksen. Ji taip pat pabrėžė, kad šaliai šiuo metu reikia stabilios valdžios.
Valdžios likimą lems centristai, o dešinieji neatmeta naujos krypties
Didžiausiu šių rinkimų laimėtoju tapo ne viena iš pagrindinių partijų, o centristinė „Moderate“ partija. Ji iškovojo 14 vietų ir tapo vadinamuoju „karalių darytoju“. Būtent jos lyderis, buvęs premjeras Larsas Løkke Rasmussenas, dabar gali nulemti, kas formuos kitą vyriausybę.[2]
Jis paragino tiek kairiuosius, tiek dešiniuosius atsisakyti griežtų pozicijų ir ieškoti kompromisų. „Mes esame maža šalis neramiame pasaulyje. Turime susivienyti ir nebūti susiskaldę“, – sakė jis.
Tačiau dešinieji jau siunčia aiškų signalą, kad nenori grįžti prie ankstesnio modelio. Liberalų lyderis Troelsas Lundas Poulsenas pareiškė, kad jo partija neketina dar kartą eiti į valdžią su socialdemokratais. Jis kalbėjo apie galimybę keisti šalies kryptį.
Toks pareiškimas rodo, kad derybos gali būti sudėtingos. Nors kairiųjų blokas formaliai pirmauja, realios galios pusiausvyra parlamente yra trapi ir atvira įvairiems scenarijams.
Rinkėjai rinkosi vidaus problemas, o ne konfliktą dėl Grenlandijos
Šie rinkimai vyko po įtempto laikotarpio, kai Danijos valdžia aktyviai reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus dėl Grenlandijos. Premjerė tikėjosi, kad jos laikysena šiuo klausimu sustiprins pozicijas rinkimuose. Tačiau rinkėjams tai nebuvo lemiamas veiksnys.
Kampanijoje dominavo kasdieniai klausimai – pragyvenimo išlaidos, ekonomika ir socialinė politika. Būtent šios temos labiausiai paveikė rinkėjų pasirinkimą. Tai rodo, kad net ir geopolitiniai konfliktai ne visada nusveria vidaus problemas.
Pati M. Frederiksen pripažino, kad ilgai būnant valdžioje parama natūraliai mažėja. Ji pažymėjo, kad per beveik septynerius metus valdžioje teko spręsti pandemijos ir karo iššūkius. Vis dėlto rinkimų rezultatai rodo, kad dalis rinkėjų ieško pokyčių.
Grenlandijos klausimas kampanijoje liko antrame plane ir nesukėlė didesnių ginčų. Dėl šio regiono statuso Danijoje iš esmės sutariama, todėl politinė kova persikėlė į ekonomikos ir socialinės politikos lauką.
