Siūlomas 0,5 proc. turto mokestis skirtas mažinti klases ir stiprinti mokyklas
Danijos premjerė Mette Frederiksen prieš kovo 24 dieną vyksiančius pirmalaikius rinkimus pasiūlė naują mokestį turtingiausiems šalies gyventojams. Siūloma įvesti 0,5 proc. metinį mokestį turtui, viršijančiam 25 mln. kronų. Tai reiškia, kad mokestis paliestų tik siaurą grupę – apie 20 tūkst. žmonių, arba maždaug vieną iš 300 Danijos gyventojų.[1]
Surinktos lėšos būtų skiriamos švietimui, konkrečiai – mažinti klasių dydžius pradinėse mokyklose. Planuojama, kad 6–9 metų vaikų klasėse mokinių skaičius sumažėtų nuo maždaug 26 iki 14. Tai būtų esminis pokytis, nes mažesnės klasės leidžia skirti daugiau dėmesio kiekvienam vaikui.
Danijos mokytojų profesinė sąjunga šį siūlymą vertina palankiai. Anot jos atstovų, mokyklos susiduria su rimtais iššūkiais – trūksta mokytojų, o specialiųjų poreikių vaikų integracija dažnai stringa. Todėl papildomas finansavimas laikomas būtinu.
Pati premjerė šį sprendimą pristato kaip bandymą atkurti pusiausvyrą. Per pastaruosius metus Danijoje buvo mažinami mokesčiai dirbantiems žmonėms, todėl dabar siūloma dalį naštos perkelti turtingiausiems. Tai signalas, kad valdantieji nori grįžti prie labiau socialiai orientuotos politikos.
Mokestis jau išprovokavo stiprią verslo reakciją ir įspėjimus dėl ekonomikos
Nors mokestis palies nedidelę gyventojų dalį, reakcija iš verslo buvo labai aštri. Didžiausių Danijos įmonių vadovai įspėja, kad tokia politika gali turėti ilgalaikių pasekmių ekonomikai. Kritikai teigia, kad tai iš esmės yra mokestis ne tik žmonėms, bet ir jų valdomoms įmonėms.[2]
„Yra didelė tikimybė, kad Danija taps skurdesnė“, – sakė apskaitos programinės įrangos įmonės vadovas Martinas Thorborgas. Jis pabrėžė, kad mažesnė ekonomika galiausiai smogs ir silpnesniems visuomenės nariams. Panašių nuogąstavimų išsakė ir kitų sektorių atstovai.
„Tai gali stipriai paveikti visuomenę ilguoju laikotarpiu – mažiau darbo vietų, mažiau surenkamų mokesčių, mažesnis konkurencingumas“, – teigė „Lego“ vadovas Nielsas Christiansenas. Jam antrino ir kitų didžiųjų įmonių, tokių kaip „Maersk“ ar „Vestas“, atstovai, kai kurie net užsiminė apie galimą pasitraukimą iš šalies.[3]
Verslo organizacijos šį siūlymą vadina pavojingu precedentu. Jų teigimu, jei turtingi savininkai bus priversti išsiimti daugiau dividendų vien tam, kad sumokėtų mokestį, tai silpnins įmonių investicines galimybes. Tai ypač jautru šalyje, kur daug verslų yra šeimos valdomi.
Švietimo sistemos gerinimui skirtas mokestis padalijo visuomenę ir tapo rinkimų kovos ašimi
Visuomenės nuomonė dėl mokesčio išsiskyrė. Apklausos rodo, kad dalis gyventojų jį palaiko, ypač kairiųjų pažiūrų rinkėjai. Vienoje apklausoje 42 proc. respondentų pritarė siūlymui, tačiau kita apklausa rodo beveik lygų pasiskirstymą tarp palaikančių ir nepritariančių.
Palaikantieji argumentuoja, kad turtingiausi šalies gyventojai pastaraisiais metais sukaupė vis didesnę turto dalį. Statistikos duomenimis, 1 proc. turtingiausių danų valdo beveik 30 proc. viso turto. Todėl, jų nuomone, toks mokestis padėtų sumažinti nelygybę ir sustiprintų pasitikėjimą sistema.
Kritikai, priešingai, teigia, kad tai pavojingas eksperimentas. Jie primena Norvegijos pavyzdį, kur po panašaus mokesčio įvedimo dalis turtingųjų išvyko iš šalies. Nors biudžeto pajamos ten augo, verslo aplinka tapo mažiau patraukli.
Visa ši diskusija tapo vienu pagrindinių rinkimų klausimų. Premjerės siūlymas laikomas bandymu susigrąžinti kairiųjų rinkėjus po darbo su centro dešiniąja koalicija. Tačiau ar šis žingsnis padės laimėti rinkimus, lieka neaišku – visuomenė akivaizdžiai pasidalijusi, o galutinis sprendimas priklausys nuo rinkėjų pasirinkimo balsavimo dieną.
Lietuvoje turtingųjų apmokestinimas išskaidytas: nėra vieno aiškaus turto mokesčio modelio
Atsisukant į mūsų šalies politiką, Lietuvoje nėra vieno bendro turto mokesčio, kuris apimtų visą žmogaus sukauptą kapitalą, kaip siūloma Danijoje. Vietoje to veikia keli atskiri mechanizmai, kurie apmokestina skirtingas turto formas. Tai reiškia, kad turtingesni gyventojai apmokestinami per kelias skirtingas sistemas, o ne per vieną aiškų mokestį.
Pagrindinis artimiausias analogas yra nekilnojamojo turto mokestis. Šiuo metu jis taikomas pagrindiniam būstui tik tuomet, kai jo vertė viršija 450 tūkst. eurų, todėl realiai paliečia tik nedidelę dalį gyventojų. Nuo 2026 metų ši sistema tampa šiek tiek progresyvesnė, tačiau esmė nesikeičia – tai išlieka ribotas mokestis, orientuotas tik į brangesnį turtą, dažniausiai didmiesčiuose.
Kita svarbi dalis – dividendų ir kapitalo prieaugio apmokestinimas. Turtingesni gyventojai, gaunantys pajamas iš investicijų ar verslo, moka mokesčius nuo uždirbtų pajamų. Vis dėlto tai yra pajamų, o ne sukaupto turto apmokestinimas, todėl sistema veikia kita logika nei siūlomas Danijos modelis.
Diskusijos apie platesnį turto mokestį Lietuvoje vyksta jau ne vienerius metus, tačiau jos taip ir nevirto konkrečiais sprendimais. Kiekvienas bandymas plėsti apmokestinimą sulaukia stiprios kritikos, ypač iš verslo atstovų, todėl mokesčių politika išlieka išskaidyta ir gerokai atsargesnė nei kai kuriose Vakarų Europos valstybėse.
