LAT: psichiatro A. Alekseičiko Kirinovo atleidimas – neteisėtas
Garsiai nuskambėjusi byla dėl gydytojo pasisakymų apie homoseksualumą pasiekė lūžio tašką – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė, kad žinomo psichiatro Aleksandro Alekseičiko Kirinovo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas. Šis sprendimas ne tik keičia konkrečios istorijos eigą, bet ir brėžia svarbią ribą tarp darbuotojo lojalumo darbdaviui ir jo teisės viešai reikšti savo nuomonę.
Teismas konstatavo, kad darbdavys per plačiai interpretavo lojalumo pareigą, o gydytojo pasisakymai nebuvo tiesiogiai susiję su jo darbo funkcijomis. Vis dėlto galutinis sprendimas dar nepriimtas – bylos dalis dėl galimo sugrąžinimo į darbą ir kompensacijos grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes iki šiol nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės[1].
Visa istorija prasidėjo po to, kai gydytojas davė interviu leidiniui „Šiaurės Atėnai“ ir portalui LRT.lt. Juose jis kalbėjo apie sovietinės psichiatrijos požiūrį į homoseksualumą. Pats medikas tvirtino, kad tai buvo istorinis ir mokslinis kontekstas, nesusijęs su jo kasdieniu darbu su pacientais, tačiau darbdavys šiuos pasisakymus įvertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir jį atleido.
Darbuotojo saviraiška – ne darbdavio kontrolės objektas
Iš pradžių teismai stojo į darbdavio pusę, manydami, kad vieši pasisakymai galėjo diskredituoti įstaigą. Tačiau Aukščiausiasis Teismas situaciją įvertino kitaip ir pabrėžė, kad darbuotojo lojalumo pareiga negali reikšti draudimo turėti ar reikšti asmeninę nuomonę, jei ji nėra susijusi su darbo funkcijų vykdymu.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad gydytojas reiškė savo, o ne įstaigos poziciją, o interviu turinys prieš publikavimą nebuvo su juo suderintas. Be to, nebuvo įrodyta, kad neigiama visuomenės reakcija realiai pakenkė įstaigos reputacijai, taip pat nenustatyta pacientų ar kolegų skundų dėl jo profesinės veiklos.
Ši byla sukėlė didelį visuomenės atgarsį dar pernai, kai po interviu publikacijos kilo diskusijų banga. Psichiatras teigė, kad homoseksualumą galima gydyti, o jo pasisakymai sulaukė kritikos iš Lietuvos psichologų sąjungos. Aukščiausiojo Teismo sprendimas dabar iš esmės keičia bylos kryptį ir gali tapti svarbiu precedentu, apibrėžiančiu darbuotojų saviraiškos ribas Lietuvoje.
V. Sinica: Alekseičiko atleidimas – „cancelinimo“ pavyzdys
Į tokį teismo sprendimą sureagavo ir parlamentaras Vytautas Sinica, kirtęs, kad psichiatro A. Alekseičiko atleidimas nuo pat pradžių buvo nulemtas ne formalių priežasčių, o vieno viešo pasisakymo. Jo teigimu, nors darbdavys rėmėsi įvairiais procedūriniais argumentais, reali konflikto esmė kilo po interviu, kuriame gydytojas kalbėjo apie homoseksualumą sovietmečiu[2].
V. Sinica pabrėžė, kad nesiekia vertinti tokių terapinių praktikų pagrįstumo, tačiau atkreipė dėmesį į viešojoje erdvėje pasirodžiusius pacientų liudijimus. Pasak jo, dalis buvusių pacientų gynė gydytoją, teigdami, kad terapija buvo taikoma jų pačių prašymu, o kai kuriais atvejais davė rezultatų. Todėl, parlamentaro nuomone, diskusija apie medicininius metodus neturėtų tapti pagrindu riboti darbuotojo teisę reikšti nuomonę.
Parlamentaro vertinimu, ši istorija yra platesnio reiškinio dalis, kurį jis įvardija kaip „neformalią ideologinę cenzūrą“.
„Taigi Alekseičikas yra dar vienas atvejis žmogaus, kuris buvo atleistas (cancelintas) dėl to, jog jo pasisakymai įžeidė LGBT asmenis.“ – nurodė V. Sinica.
Politikas teigė, kad Alekseičiko atleidimas buvo reakcija į politiškai nekorektiškus pasisakymus, tačiau tai negali būti pagrindas netekti darbo.
Vienas interviu nulėmė A. Alekseičiko atleidimą?
Dar pernai metais iš pareigų buvo atleistas ilgametę patirtį sukaupęs psichiatras Aleksandras Alekseičikas-Kirinovas, oficialiai nurodant profesinės etikos pažeidimus. Sprendimą grindė Lietuvos bioetikos komiteto ir įstaigos Etikos komisijos išvados, kuriose konstatuota, kad gydytojo vieši pasisakymai apie homoseksualius asmenis neatitinka šiuolaikinių standartų.
Įstaiga taip pat teigė, kad su gydytoju buvo bandyta kalbėtis, tačiau jis nebendradarbiavo, o dėl jo elgesio esą buvo sulaukta ir kolegų bei pacientų skundų. Vis dėlto viešojoje erdvėje neabejojama, kad lemiamu veiksniu tapo interviu, kuriame gydytojas kalbėjo apie homoseksualumą ir žmogaus raidos sampratą.
Būtent šis interviu, publikuotas „Šiaurės Atėnuose“, ir tapo lūžio tašku jo karjeroje. Jame A. Alekseičikas-Kirinovas teigė, kad homoseksualūs asmenys į jį kreipdavosi kaip į kenčiančius žmones, kuriems reikia pagalbos, taip pat išsakė savo požiūrį į žmogaus brandos etapus.
Po publikacijos nuo tokių teiginių atsiribojo tiek įstaiga, tiek Sveikatos apsaugos ministerija, pabrėžusi, kad homoseksualumas nėra liga. Tuo pat metu visuomenėje išryškėjo skirtingi vertinimai: dalis pacientų gydytoją vadino išskirtiniu specialistu, padėjusiu sudėtingose situacijose, o kiti kritikavo jo metodus ir elgesį.
