Aviacijos krizė gilėja: pirmieji signalai – galimas kuro trūkumas
Pasaulinė aviacijos rinka susiduria su vis rimtesniais iššūkiais, o kai kur jau kalbama apie realius skrydžių ribojimus. Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas įspėjo,[1] kad situacija gali dar labiau pablogėti:
„Yra labai reali tikimybė, kad lėktuvai gali būti sustabdyti dėl reaktyvinio kuro trūkumo.“
Jis taip pat pažymėjo: „Kelios šalys jau pasakė mūsų oro linijoms, kad negali papildyti jų lėktuvų kuru, todėl jiems tenka vežtis kurą pirmyn ir atgal.“
Šie signalai rodo, kad problema neapsiriboja vien kainomis – kalbama apie fizinį kuro prieinamumą. Tai reiškia, kad dalis skrydžių gali būti ribojami ne dėl paklausos, o dėl paprasto resursų trūkumo.
Augančios kuro kainos verčia oro linijas mažinti skrydžių kiekius
Pagrindinė krizės priežastis – geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikęs naftos tiekimas. Dėl konflikto su Iranu uždarytas Hormūzo sąsiauris, viena svarbiausių pasaulio naftos transportavimo arterijų. Tai iškart atsispindėjo kuro kainose, kurios pasiekė naujas aukštumas.[2]
Aviacijoje tai ypač jautru, nes kuras sudaro didelę veiklos sąnaudų dalį. Dėl to oro bendrovės priverstos imtis nepopuliarių sprendimų – mažinti skrydžių skaičių.
„United Airlines“ paskelbė, kad 2026 metų antrąjį ir trečiąjį ketvirtį sumažins apie 5 % visų skrydžių. Tai reiškia iki 5 tūkst. skrydžių per mėnesį, iš kurių maždaug 250 bus atšaukta. Labiausiai tai palies mažiau pelningus maršrutus – vidurio savaitės, naktinius ir kai kuriuos savaitgalio reisus.
Bendrovės vadovas Scottas Kirby įspėjo, kad naftos kaina gali pakilti iki 175 dolerių už barelį. Tokiu atveju kuro išlaidos gali siekti net 11 mlrd. dolerių – daugiau nei dvigubai viršyti geriausių metų pelną.
Jo teigimu: „Nėra prasmės artimiausiu laikotarpiu deginti pinigus skrydžiams, kurie tiesiog negali padengti šių kuro sąnaudų.“
Keičiasi ne tik kainos, bet ir pats skrydžių žemėlapis
Krizė veikia ne tik kainas ar skrydžių skaičių. Dėl uždarytų oro erdvių ir sutrikusio kai kurių regionų oro uostų darbo oro linijos priverstos rinktis ilgesnius maršrutus. Tai reiškia dar didesnes kuro sąnaudas net ir vykdomiems skrydžiams.
Tuo pačiu kitos oro bendrovės taip pat mažina apimtis. „Air New Zealand“ jau atšaukė apie 1 100 skrydžių, daugiausia vidaus maršrutuose, o Skandinavijos oro linijos SAS planuoja atšaukti dar apie 1 000 skrydžių. Tai palies dešimtis tūkstančių keleivių.
Vis dėlto poveikis nevienodas visame pasaulyje. Kai kurios Europos oro linijos kol kas jaučiasi stabiliau, nes yra apsidraudusios nuo kuro kainų svyravimų. Tačiau tai laikinas sprendimas – jei kainos išliks aukštos, poveikis taps neišvengiamas visiems.
Sektorius patiria didžiausią spaudimą nuo pandemijos
Ekspertai šią situaciją jau lygina su didžiausia krize nuo COVID-19 pandemijos laikų. Skaičiuojama, kad didžiausių pasaulio oro bendrovių vertė sumažėjo daugiau nei 50 mlrd. dolerių.[3]
Kartu su tuo neišvengiamai augs ir bilietų kainos. Oro linijų vadovai atvirai pripažįsta, kad papildomų sąnaudų absorbuoti neįmanoma.
„Mūsų vidutinis pelnas yra apie 10 eurų vienam keleiviui, todėl nėra jokios galimybės padengti šias papildomas išlaidas“, – teigė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.
Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais keleiviai susidurs su brangesnėmis kelionėmis, mažesniu maršrutų pasirinkimu ir didesniu neapibrėžtumu.
.jpg)
