Šalia Ukmergės gali išdygti amunicijos sandėliai
Šalia Ukmergės bręsta sprendimas, kuris jau dabar kelia aštrias diskusijas – ar saugumas stiprinamas gyventojų sąskaita? Apie tai viešai jau prabilo žurnalistas Kristupas Krivickas, atkreipdamas dėmesį į planus visai šalia miesto įrengti karinės amunicijos sandėlius.
Pasak jo, Vyriausybės nutarimu ir vietos valdžios pritarimu didelė miško teritorija bus paversta strateginiu objektu, kuriame bus laikoma amunicija ir kita karinė technika. Dalis miško bus iškirsta, kita – aptverta ir uždaryta visuomenei, o pats projektas K. Krivicko teigimu turėtų būti įgyvendintas iki 2028 metų[1].
„Karinės amunicijos sandėliuose dažniausiai laikomi sprogmenys, sviediniai, raketos, šaudmenys, ginklai. Tokie objektai karinio konflikto metu tampa pagrindiniais priešų taikiniais. Kadangi šiuo atveju sandėliai bus įrengti prie pat Ukmergės miesto – karo atveju tai kels padidintą pavojų visiems Ukmergės ir apylinkių gyventojams.“ – rašė K. Krivickas.
K. Krivickas taip pat atkreipia dėmesį, kad rizikos egzistuoja ne tik karo metu. Net ir taikos sąlygomis tokie objektai priskiriami prie padidinto pavojingumo infrastruktūros. Istorijoje fiksuota atvejų, kai dėl techninių ar kitų priežasčių įvyksta sprogmenų detonacija, sukelianti didelio masto incidentus ir grėsmę aplinkiniams gyventojams.
Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių jis pateikia 2017 metais Ukrainoje įvykusį sprogimą amunicijos sandėliuose, kai dėl kilusios grėsmės buvo evakuota apie 30 tūkstančių žmonių. Tai skaičius, prilygstantis visam Ukmergės miestui ir rajonui.
Krašto apsaugos ministerija yra pabrėžusi, kad tokie projektai yra būtini stiprinant šalies gynybinius pajėgumus.
Karinis projektas prie Ukmergės: Vyriausybė tarė „taip“
Tuo tarpu sausio pabaigoje Vyriausybė uždegė žalią šviesą karinės infrastruktūros projektui Ukmergės rajone, numatančiam reikšmingus pokyčius valstybinėje žemėje. Patvirtintu sprendimu planuojama pertvarkyti daugiau nei 285 hektarų Valstybinių miškų urėdijos valdomą teritoriją, ją suskirstant į tris atskirus sklypus[2].
Pagal projektą, didžiausia dalis – apie 192,5 hektaro – būtų skirta krašto apsaugos reikmėms. Tuo metu likę du sklypai, kurių plotas sieks 24,59 ir 68,46 hektaro, išliktų miškų ūkio paskirties. Tokiu būdu dalis iki šiol vientisos teritorijos būtų pritaikyta karinei infrastruktūrai, o kita dalis ir toliau būtų naudojama miškininkystei.
Kaip skelbta žiniasklaidoje, šio projekto tikslas – užtikrinti vadinamąją priimančiosios šalies paramą, sudarant sąlygas NATO sąjungininkų pajėgų dislokavimui Lietuvoje. Teritorijoje planuojama įrengti specialiosios paskirties pastatus, inžinerinius statinius bei amunicijos saugojimo infrastruktūrą.
Skelbiama, kad projekto įgyvendinimas bus finansuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Šis sprendimas žymi dar vieną žingsnį stiprinant šalies gynybinį pasirengimą, kartu iš esmės keičiant dalies Ukmergės rajono teritorijos panaudojimą.
Pritarta Kapčiamiesčio poligono steigimui
Tuo tarpu praėjusią savaitę Vyriausybė jau pritarė Kapčiamiesčio poligono steigimui Lazdijų rajone – strategiškai svarbioje teritorijoje prie Suvalkų koridoriaus, netoli Lenkijos ir Baltarusijos sienų. Galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas, o Krašto apsaugos ministerija siekia, kad projektas būtų svarstomas skubos tvarka. Planuojama, kad poligonas užims apie 14,6 tūkst. hektarų plotą ir taps svarbia dalimi stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus bei karinę infrastruktūrą.
Projektas tiesiogiai paveiks beveik 2 tūkst. privačių sklypų savininkų – numatyta, kad už paimamą turtą bus mokamos kompensacijos pagal rinkos arba atkuriamąją vertę, taip pat atlyginami neturtiniai nuostoliai.
Daliai gyventojų teks išsikelti, kiti galės spręsti dėl turto pardavimo per penkerių metų laikotarpį, tačiau vietos bendruomenė aktyviai priešinasi poligono steigimui ir teigia, kad į jų siūlymus bei interesus projekte nebuvo tinkamai atsižvelgta.
