Degalų kainoms kylant Vyriausybė svarsto laikinai mažinti akcizą
Degalų kainoms Lietuvoje toliau augant, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad svarstoma laikina intervencija. Pasak jo, dalis papildomų biudžeto pajamų galėtų būti grąžinta gyventojams per mažesnius mokesčius.
Dar prieš savaitę finansų ministras tvirtino, kad akcizų mažinimas nėra realus sprendimas, net ir kylant įtampai tarp Irano ir Izraelio. Tuomet pabrėžta, kad Lietuvą riboja įsipareigojimai ir toks žingsnis kainų reikšmingai nepakeistų.[1] Tačiau nors dabar tai keičiasi, kol kas kalbama tik apie laikiną sprendimą.
„Mes planuojame turbūt dalį to, ką surinksime per papildomą PVM, nukreipti atgal, kad šiek tiek amortizuotume kuro kainų padidėjimą. Tą privalome daryti. Kuras brangsta labai greitai, žmonės tą mato ir negali būti palikti vieni. <…> Nukreipimo atgal mechanizmas – mes iš pradžių norėjome padaryti dinaminį modelį, kad tai vyktų automatiškai, bet, panašu, kad norint tai padaryti kuo greičiau, mes tiesiog padarysime laikiną akcizo sumažinimą“, – sakė ministras.
Vis dėlto, anot jo, vien trumpalaikės priemonės problemos neišspręs. Daugiau dėmesio ketinama skirti ilgalaikiams sprendimams, kurie turėtų mažinti priklausomybę nuo išorinių veiksnių. Tai apima tiek paramą verslui, tiek investicijas į energetiką.[2]
„Viena iš jų yra apyvartinės lėšos ūkininkams, kurios startuos nuo gegužės mėnesio, apyvartinės lėšos įmonėms, kurioms to labiausiai reikia. Ekonomikos ministerija ruošiasi eksporto garantijoms. Taip pat yra pačio ilgiausio veikimo priemonės, kurios ilguoju laikotarpiu duos didžiausią efektą, tai yra suaktyvinti investicijas į mūsų nuosavą energetiką, į mūsų nuosavus šaltinius, <…> žaliąją energetiką“, – dėstė finansų ministras.
Kainos kyla sparčiai, bet rezervų poveikis kol kas neaiškus
Per pastarąsias dvi savaites dyzelinas Lietuvoje pabrango maždaug 30 centų ir perkopė 2 eurų ribą. Reaguodama į situaciją valstybė pradėjo naudoti dalį degalų rezervo. Į rinką planuojama išleisti apie 80 tūkst. tonų degalų.
Pasak ministro, tokio žingsnio ėmėsi ir kitos valstybės. Lietuva panaudojo apie dalį savo rezervo, tačiau vien šis sprendimas pasaulinių kainų nepakeis. Vis dėlto siekiama veikti kartu su partneriais.
„Lietuva panaudojo apie 13 proc. savo rezervo tam, kad stabilizuotų pasaulines naftos kainas. Kiek tas padėjo, kaip tik su energetikos ministru rytoj susitiksime ir įsivertinsime. Ši priemonė buvo paleista praėjusios savaitės pabaigoje, reiškia, dar nepraėjo nė savaitė nuo jos panaudojimo“, – dėstė K. Vaitiekūnas.
Nepaisant šių veiksmų, kainos degalinėse kol kas nesumažėjo. Ministras pripažįsta, kad tokia situacija kelia klausimų. Dėl to planuojama tartis ir su Konkurencijos taryba.
„Labai greita kainų dinamika, jei bent jau ir įtarimų nekelia, tai bent jau tikrai kelia klausimų“, – neslėpė jis.
Politikai ir ekonomistai ginčijasi dėl priemonių, dalis ragina tikslinę paramą
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybė mano, kad vien akcizo mažinimas didelio efekto neduos. Gintarė Skaistė teigia, kad svarbiau užtikrinti skaidrumą degalų kainų nustatyme. Anot jos, kainos kyla greičiau nei mažėja.
„Jeigu kainoms kylant jos reaguoja gerokai sparčiau, o kainoms rinkose krentant, atrodo, degalinės laiko tas pačias kainas, <…> matyt, skaidrumas šioje vietoje ir atsakymas visuomenei, kaip tos kainos susidaro, kokia yra pelno marža, tikrai būtų sveikas dalykas“, – pastebėjo G. Skaistė.
Ji taip pat skeptiškai vertina siūlymus mažinti akcizą. Pasak jos, toks sprendimas kainas paveiktų tik minimaliai. Todėl reikėtų ieškoti tikslesnių pagalbos priemonių.
„Klausimas, ar mes tikrai su centais kovojame prieš geopolitiką? Kartais man atrodo, jog bandome imituoti procesą, nors realiai nebus jokio rezultato. Reikia kalbėti apie priemones, kurios duoda efektą. Matyt, pirmiausia reikia kalbėti apie tikslines, taiklias paramos priemones“, – pritarė G. Skaistė.
Kiti politikai akcentuoja socialinį aspektą. Seimo narė Jekaterija Rojaka pabrėžia, kad net keli centai gali būti svarbūs daliai gyventojų. Anot jos, dabartinė situacija labiausiai paliečia pažeidžiamiausias šeimas.
„Mes tikrai ne keliais centais kovojame su geopolitika, mes tais centais kovojame su žmonių skurdu. Pažeidžiamiausios šeimos šiandien yra visiškai paliktos“, – teigė ji.
Tuo metu ekonomistai ragina atsargiai vertinti situaciją. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad dabartinis šokas dar nėra kritinis. Jis siūlo daugiau dėmesio skirti rezervų kaupimui ateičiai.
„Manau, kad reikia ne naudoti rezervų, o kaupti rezervus, nes rudenį gali būti daug ekstremalesnių situacijų, daug didesnių įtampų ir verslui, ir gyventojams, kai iš tikrųjų reikės pagalbos priemonių. Dabar, su visa pagarba, nelabai yra ką gelbėti“, – sakė N. Mačiulis.
