Krupavičius: svarbiausia – laiku priimti sprendimai
Reaguodamas į dangų rėžiančias degalų kainas Mykolo Romerio universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius įspėja – Lietuva rizikuoja dar kartą pakartoti skaudžią 2022 metų krizės patirtį. Jo teigimu, dabartinė valdžios reakcija pernelyg atsargi, o delsimas gali kainuoti daugiau nei patys sprendimai. Tuo tarpu ekonomistas Tadas Povilauskas jau užsimena ir apie blogiausią scenarijų Lietuvai, kai litras dyzelino kainuos 2,50 euro.
„Tai, kad ir premjerė, ir ministrai gana operatyviai pradėjo kalbėti apie degalų kainų augimą – geras ženklas. Tik ar bus priimti konkretūs sprendimai?“ – svarstė politologas[1].
Pasak A. Krupavičiaus, didžiausia problema slypi ne pačiame kainų augime, o reakcijos greityje ir politinėje valioje. Jo vertinimu, Lietuva dažnai pasirenka laukimo strategiją, tikėdamasi, kad situacija stabilizuosis savaime, tačiau tokia taktika ilgainiui tik padidina ekonominę žalą. Jis akcentuoja, kad krizės metu svarbiausia yra ne diskusijos, o konkretūs ir laiku priimti sprendimai, kurie gali sušvelninti poveikį dar prieš jam išplintant į kitas sritis.
Politologas taip pat pabrėžia, kad degalų kainos yra viena jautriausių ekonomikos grandžių, nes jos veikia beveik visus sektorius. Brangstant kurui, neišvengiamai didėja transporto, logistikos ir gamybos kaštai, kurie vėliau persikelia į galutines prekių ir paslaugų kainas. Tai reiškia, kad poveikis tampa sisteminis – jis neapsiriboja vien vairuotojais, bet paliečia visą visuomenę, ypač mažesnes pajamas gaunančius gyventojus.
Laiku nepriimti būtini sprendimai gali smogti visai ekonomikai
Tuo pačiu A. Krupavičius įspėja, kad Lietuva jau yra patyrusi, kuo baigiasi delsimas.
„2022 m. ir 2023-ųjų pradžioje situacija rodė, kad energijos kainos paveikė kitas socialiai jautrias sritis, pirmiausia – maisto kainas. Buvo fiksuota daugiau nei 30 proc. maisto kainų infliacija, o tai buvo rekordas ne tik ES. Tai atsitiko dėl to, kad Ingridos Šimonytės Vyriausybė į visa tai reagavo aplaidžiai“, – teigia jis, primindamas, kad kainų šokas tuomet išplito gerokai plačiau nei tik energetikos sektoriuje.
Jo teigimu, dabartinė situacija gali vystytis labai panašiai, jei nebus imtasi aktyvių veiksmų. Politologas akcentuoja, kad kiekviena prarasta savaitė didina bendrą krizės kainą – tiek gyventojams, tiek verslui, tiek valstybei. Todėl, anot jo, svarbiausia yra ne tik pripažinti problemą, bet ir imtis realių, apčiuopiamų sprendimų, kol ekonominis spaudimas dar nėra išplitęs iki sunkiai suvaldomo masto.
Šokas Kaune: dyzelinas kai kur jau kainuoja beveik 2,30 euro už litrą
Degalų kainos Lietuvoje jau artėja prie ribos, kuri dar visai neseniai atrodė sunkiai įmanoma. Kaune užfiksuoti skaičiai verčia kilstelėti antakius – kai kur dyzelinas beveik pasiekė 2,30 euro už litrą. Tokios kainos ne tik stebina, bet ir keičia vairuotojų elgseną – degalinėse vis dažniau matyti tuštesnės kolonėlės, o dalis žmonių tiesiog atsisako pildyti bakus pilnai[2].
Nerimo netrūksta ir dėl to, kas laukia toliau. Vis garsiau kalbama, kad dabartinis lygis gali būti tik tarpinė stotelė, o juodo humoro mėgėjai jau užsimena apie galimą 3 eurų ribą. Nors tokios prognozės kol kas skamba kaip perdėtos, bendros tendencijos rodo, kad spaudimas kainoms išlieka stiprus, o gyventojų nuotaikos – vis labiau įtemptos.
Didelę įtaką tam daro pasauliniai procesai. Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikęs naftos transportavimas per Hormūzo sąsiaurį per savaitę pakėlė Brent naftos kainą daugiau nei 10 proc. Nors degalai brangsta kiek lėčiau nei pati žaliava, kainų augimas išlieka nuoseklus visoje Europoje. Tai reiškia, kad vairuotojams atsikvėpti kol kas nėra kada – rinka signalizuoja, kad brangimo laikotarpis dar nesibaigė.
Povilauskas: gali išsipildyti blogiausias scenarijus
Ekonomistas Tadas Povilauskas įspėja, kad dabartinė situacija naftos rinkoje sparčiai artėja prie kritinio taško. Jo teigimu, kol laivyba per Hormūzo sąsiaurį nėra atnaujinta, rinka veikia visiškai kitomis sąlygomis nei prieš kelias savaites. Anksčiau buvo tikimasi, kad įtampa greitai atslūgs, tačiau dabar vis aiškiau matyti, kad problema gali būti ilgalaikė, o infrastruktūros pažeidimai tik dar labiau apsunkina situaciją[3].
Pasak jo, artimiausios savaitės bus lemiamos. Jei iki gegužės pradžios laivų eismas nebus atstatytas, naftos kaina gali perkopti 150 JAV dolerių už barelį. Toks scenarijus, anot ekonomisto, tampa vis realesnis, nes kol kas nėra aišku, kada ir kokiomis sąlygomis tanklaiviai galės vėl laisvai judėti per vieną svarbiausių pasaulio prekybos taškų.
T. Povilauskas pabrėžia, kad tokia kainų riba turėtų tiesiogines pasekmes ir Lietuvai. Dyzelinas tokiu atveju galėtų pabrangti iki maždaug 2,5 euro už litrą, o tai reikštų ne tik didesnes išlaidas vairuotojams, bet ir platesnį ekonominį poveikį – spartesnę infliaciją bei augančias prekių ir paslaugų kainas visoje šalyje.
