Buvęs JAV kovos su terorizmu vadovas, nesutikęs su karu Irane, atsidūrė FTB akiratyje
JAV nacionalinio kovos su terorizmu centro vadovas Joe Kentas pasitraukė iš pareigų, nes nesutiko su sprendimu pradėti karinę kampaniją Irane. Jis tapo pirmuoju aukšto rango administracijos pareigūnu, viešai atsisakiusiu remti šį sprendimą. Savo laiške jis teigė, kad negali to daryti „ramia sąžine“.
Netrukus po pasitraukimo pasirodė pranešimai, kad J. Kentas yra tiriamas Federalinio tyrimų biuro. Tyrimas susijęs su galimu slaptos informacijos nutekinimu. Pasak šaltinių, jis pradėtas dar prieš Kentui paliekant postą.[1]
Oficialiai FTB tyrimo nekomentuoja. Tačiau pats faktas, kad informacija apie jį pasirodė iš karto po pasitraukimo, kelia klausimų dėl situacijos konteksto. Ypač atsižvelgiant į tai, kad Kentas pasitraukė būtent dėl nesutarimų su vykdoma administracijos politika.
Kentas tvirtina, kad sprendimai dėl karo buvo priimti siaurame rate be platesnės diskusijos
Pirmame viešame interviu po pasitraukimo J. Kentas teigė, kad sprendimų priėmimo procesas buvo uždaras. Jo teigimu, daliai svarbių pareigūnų nebuvo suteikta galimybė išsakyti savo poziciją prezidentui.
„Daugeliui svarbiausių sprendimus priimančių asmenų nebuvo leista atvykti ir išsakyti savo nuomonę prezidentui. Nebuvo rimtos diskusijos“, – sakė jis.
Jis taip pat tvirtino, kad nebuvo žvalgybinės informacijos, kuri rodytų neišvengiamą ir tiesioginę Irano grėsmę JAV. Pasak jo, nebuvo duomenų apie artėjantį išpuolį ar panašaus masto grėsmę, kuri pateisintų karinį atsaką.
Kentas užsiminė ir apie išorinę įtaką sprendimams. Jo teigimu, Izraelio pareigūnai aktyviai spaudė imtis veiksmų, remdamiesi informacija, kuri ne visada sutapo su JAV žvalgybos duomenimis. Tai sukėlė papildomų diskusijų ir kritikos viešojoje erdvėje.[2]
Baltieji rūmai atmeta kritiką, o situacija kelia klausimų dėl vidinės pozicijų tolerancijos
Kentui pasitraukus, Baltieji rūmai reagavo griežtai. Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas kėlė „milžinišką grėsmę“, o nesutinkantys su tokiu vertinimu esą stokoja sprendimo gebėjimų. Apie Kentą jis pasakė, kad šis yra „silpnas saugumo klausimais“.
Administracijos atstovai taip pat užsiminė apie galimus jautrios informacijos nutekinimus, su kuriais galėjo būti siejamas Kentas. Tačiau jokių konkrečių detalių nepateikta, todėl viešojoje erdvėje tik dar labiau sustiprėjo diskusijos apie tikrąsias šios situacijos priežastis.
Visa tai kelia klausimą, ar kalbama apie įprastą tyrimą dėl galimų pažeidimų, ar apie platesnį konfliktą valdžios viduje. Ypač turint omenyje, kad Kentas pasitraukė dėl nesutarimų karo Irane klausimu.
