Traukiantis investuotojams, A. Sysas atvirai – Lietuva nebėra pigi šalis
Lietuva tampa per brangi investuotojams – bent jau taip vis dažniau leidžia suprasti verslo sprendimai. Vokietijos automobilių komponentų tiekėjai „Aumovio“ paskelbus apie pasitraukimą iš šalies, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas situaciją vertina be iliuzijų: augantys atlyginimai ir darbo jėgos trūkumas silpnina Lietuvos konkurencingumą.
Parlamentaro teigimu, verslas visada renkasi ten, kur gali gaminti pigiau, todėl natūralu, kad įmonės dairosi į regionus, kur kaštai mažesni nei Europoje[1].
Pasak A. Syso, Lietuva anksčiau buvo patraukli dėl pigesnės darbo jėgos, tačiau šiandien ši priežastis nyksta. Atlyginimai nuosekliai kyla, o darbuotojų trūkumas tik didėja, todėl investuotojams darosi vis sunkiau pagrįsti veiklą Lietuvoje. Nors šalies atlyginimų lygis dar nėra tarp aukščiausių Europos Sąjungoje, svarbiausia yra augimo kryptis – kaštai didėja, o tai mažina investicinį patrauklumą.
Be darbo kaštų, A. Sysas išskiria ir kitą svarbų veiksnį – vis sudėtingesnę reguliacinę aplinką Europoje. „Verslas visada eis ten, kur jie gali uždirbti daugiau. Jie mato, kad Europoje yra žaliasis kursas, reikalavimai. Mes norime gyventi turtingai, ekologiškai, gauti visus pliusus, tai turime rezultatą tam tikrą“, – teigė socialdemokratas.
Pasak jo, tokie procesai neišvengiamai turi pasekmių: investicijų pasitraukimas reiškia prarastas darbo vietas ir mažesnes valstybės biudžeto pajamas, todėl kiekvieną tokį atvejį reikėtų vertinti kaip realų ekonominį nuostolį.
„Aumovio“ uždaro gamyklą Kaune: sprendimą nulėmė mažėjanti paklausa
Vokietijos automobilių komponentų gamintoja „Aumovio“ traukiasi iš Kauno laisvosios ekonomikos zonos, sprendimą aiškindama mažėjančiais užsakymais Europoje, neišnaudotais pajėgumais ir sudėtingėjančia logistika. Įmonė teigia, kad sprendimas priimtas po išsamios analizės, o veiklos nutraukimas bus vykdomas derinant su darbuotojų atstovais.
Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 800 „Aumovio“ darbuotojų, o į gamyklą buvo investuota apie 190 mln. eurų. Bendrovė ilgą laiką dirbo nuostolingai – nuostoliai per kelerius metus išaugo iki daugiau nei 57 mln. eurų. Tuo pat metu Vilniuje veiklą stabdo ir „Quality Development“, kuri dėl bankroto atleidžia visus darbuotojus.
Bankrotų mažėja, bet realybė niūri: kas dešimta įmonė žlunga
Nors pastaruoju metu registruojama mažiau bankroto atvejų, tai dar nereiškia, kad verslo situacija Lietuvoje iš esmės gerėja. 2025 metų duomenys rodo tik grįžimą į įprastą lygį, o ne tvirtą nemokumo mažėjimo tendenciją. Per pirmuosius tris ketvirčius buvo pradėti 1 007 įmonių bankroto procesai – 12,1 proc. mažiau nei 2024 metais, kai jų buvo 1 145, tačiau beveik tiek pat kaip 2023-aisiais (1 018)[2].
Tuo pačiu padidėjo tyčinių bankrotų dalis – nuo 4,7 proc. iki 6,8 proc., kas rodo griežtesnį verslo sprendimų vertinimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad bendras skaičių mažėjimas neatsveria esminių problemų – įmonės vis dar susiduria su įsiskolinimais, apyvartinių lėšų trūkumu ir ribotomis finansavimo galimybėmis.
Pagal sektorius daugiausia bankrotų fiksuota prekyboje ir statybose – po 182 atvejus, tačiau statybų sektoriuje rizika yra gerokai didesnė, nes įmonių čia beveik dvigubai mažiau nei prekyboje. Apdirbamojoje gamyboje registruotas 91 bankrotas (apie 9 proc. mažiau nei pernai), transporto ir saugojimo sektoriuje – 77 (beveik 30 proc. mažiau), o apgyvendinimo ir maitinimo srityje situacija išsiskiria – bankrotų skaičius išaugo 53,2 proc. ir pasiekė 72 atvejus.
Iš 780 užbaigtų bankroto procesų net 732, arba 93,8 proc., baigėsi įmonių išregistravimu, o tik 23 atvejais (5,1 proc.) procesai buvo nutraukti.
Smūgis žemiau bambos smulkiajam verslui
Tuo tarpu Lietuvos ekonominį stuburą iš tiesų sudaro ne garsiai aptarinėjami startuoliai ar „vienaragiai“, o smulkusis verslas, apie kurį beveik nekalbama. Iš 116 tūkst. šalyje veikiančių įmonių net 101 tūkst. yra mažosios, turinčios iki 9 darbuotojų. Jose dirba daugiau nei ketvirtadalis privataus sektoriaus darbuotojų, o jų generuojama apyvarta viršija 26 mlrd. eurų.
Šie verslai veikia kasdienėse, bet kritiškai svarbiose srityse – nuo prekybos ir statybų iki paslaugų bei gamybos – ir užtikrina tiek gyventojų poreikius, tiek regionų gyvybingumą. Ekspertai pabrėžia, kad nors Lietuva pasižymi verslumu ir sparčiai augančiu naujų įmonių skaičiumi, tikroji ekonomikos jėga slypi stabiliai veikiančiuose, nuosekliai pajamas generuojančiuose smulkiuose versluose.
Be visa ko, valdantieji svarsto iš esmės pertvarkyti smulkiojo verslo veiklos formas, siekdami suvienodinti apmokestinimą, o verslininkai jau reaguoja į mokesčių pokyčius steigimo bumu. Ekspertai akcentuoja, kad tiek politikos sprendimai, tiek vartotojų pasirinkimai – ypač palaikymas vietos verslams – turės lemiamą įtaką tam, ar šis svarbiausias ekonomikos segmentas išliks stiprus ir atsparus.
