Europos Sąjunga reikalauja stabdyti smūgius ir įspėja dėl humanitarinės katastrofos
Europos Sąjunga trečiadienį paragino Izraelį nutraukti karines operacijas Libane po naujausių smūgių Beirute. Briuselis įspėja, kad situacija jau dabar turi rimtų humanitarinių pasekmių ir gali virsti ilgalaikiu konfliktu.[1]
„Europos Sąjunga yra labai susirūpinusi dėl vykstančios Izraelio operacijos Libane, kuri jau dabar turi niokojančių humanitarinių pasekmių ir kelia ilgalaikio konflikto riziką. Izraelis turėtų nutraukti savo operacijas Libane,“ – sakoma ES pareiškime.
ES taip pat pabrėžė, kad civiliai gyventojai moka didžiausią kainą. Buvo pasmerktos atakos prieš civilius, infrastruktūrą, medicinos darbuotojus ir Jungtinių Tautų taikdarius. Pasak Briuselio, tokie veiksmai yra nepateisinami ir turi būti nedelsiant sustabdyti.
Konfliktas prasidėjo po „Hezbollah“ veiksmų, bet sparčiai išsiplėtė
Libanas į konfliktą buvo įtrauktas kovo 2 dieną, kai „Hezbollah“ pradėjo raketų atakas prieš Izraelį. Tai buvo atsakas į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį.
Nuo to laiko smūgiai tarp šalių tik stiprėjo. Izraelio atakos Libane jau nusinešė mažiausiai 968 gyvybes, o daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti namus.[2]
ES kritikuoja ne tik Izraelio veiksmus. Pareiškime sakoma: „Smerkiame „Hezbollah“ sprendimą įtraukti Libaną į šį karą, jos atsisakymą nusiginkluoti ir tolesnes neatskiriamas atakas prieš Izraelį,“
Tai rodo, kad Briuselis konfliktą vertina kaip abipusę eskalaciją, kurioje atsakomybė tenka abiem pusėms.
Europa baiminasi dėl platesnio konflikto, bet vengia spaudimo Izraeliui
Europos lyderiai vis garsiau kalba apie galimą sausumos operaciją Libane. Jie įspėja, kad toks žingsnis sukeltų dar didesnę humanitarinę krizę ir galėtų įtraukti regioną į dar platesnį karą.
Didžiausias nerimas – nestabilumas ir galimos migracijos bangos į Europą. Libane jau dabar šimtai tūkstančių žmonių paliko savo namus, o šalies viduje auga įtampa tarp skirtingų bendruomenių.
Nepaisant griežtų pareiškimų, realių veiksmų kol kas nematyti. ES ir toliau apsiriboja raginimais, nors turi ekonominių svertų, galinčių daryti spaudimą Izraeliui. Ekspertai pabrėžia, kad ES ekonominiai ryšiai su Izraeliu, didžiausias svertas, iki šiol nėra naudojamas. Todėl ES pozicija kol kas labiau primena politinį spaudimą nei realią įtaką situacijai.
Tuo pat metu Briuselis skiria humanitarinę pagalbą. Libanui jau pažadėta apie 100 mln. eurų, o pirmosios pagalbos siuntos jau pasiekė Beirutą. Tačiau tai sprendžia pasekmes, o ne pačią konflikto priežastį.
