Ukrainoje pradėti testuoti humanoidiniai robotai fronte
Karas, kuriame vietoje žmonių kovoja robotai, ilgą laiką atrodė kaip mokslinė fantastika. Tačiau ši riba jau peržengta – į Ukrainos frontą pirmą kartą išsiųsti humanoidiniai robotai, kurie testuojami realiomis kovos sąlygomis. JAV bendrovė „Foundation“ patvirtino, kad du „Phantom MK-1“ modeliai jau veikia netoli fronto linijos, kur atlieka pagalbines užduotis ir renka duomenis apie savo veikimą ekstremalioje aplinkoje.
Kol kas šie robotai dar nėra naudojami tiesioginiuose mūšiuose. Jie dislokuoti už fronto, kur susiduria su realiomis karo sąlygomis – purvu, griuvėsiais ir smarkiai pažeista infrastruktūra. Tokie testai leidžia įvertinti, ar dvikojė technologija apskritai gali būti patikima mūšio lauke. Nors šiandien jie dar neprimena ginkluotų kovinių vienetų, kryptis, kuria judama, yra aiški.
„Phantom MK-1“ kuriami kaip „ginklams neutralūs“ robotai, galintys naudoti įvairius pėstininkų ginklus – juos atpažinti, paimti ir pritaikyti. Tokia idėja iš esmės keičia karo technologijų sampratą ir kartu kelia rimtų etinių klausimų.
Net patys kūrėjai pripažįsta, kad perėjimas prie mirtinų funkcijų gali būti neišvengiamas. Tai iš karto iškelia sudėtingą atsakomybės problemą: jei robotas dėl techninio gedimo padarytų kritinę klaidą ar net įvykdytų karo nusikaltimą, lieka neaišku, kas turėtų už tai atsakyti.
Pirmieji karo robotai kol kas nepateisina lūkesčių
Tuo pačiu Ukraina vis labiau tampa realių karinių technologijų bandymų poligonu. Gynybos startuoliai čia gauna tai, ko negali pasiūlyti jokios simuliacijos – tikrus duomenis iš karo lauko. Vis dėlto dabartiniai bandymai rodo, kad technologija dar nėra iki galo išvystyta: robotų judėjimas išlieka ribotas, jų veikimas ne visada stabilus, o kai kurios bazinės savybės dar tik tobulinamos.
Robotų įtraukimas į karą sukuria aiškų paradoksą. Viena vertus, tai galimybė apsaugoti žmonių gyvybes, pavojingiausias užduotis patikint mašinoms. Kita vertus, tai žingsnis į pasaulį, kuriame sprendimus dėl gyvybės ir mirties gali priimti technologijos.
Nors šiandien šie robotai dar tik mokosi veikti karo sąlygomis, pats jų atsiradimas fronte rodo, kad ateities konfliktai gali atrodyti visai kitaip nei iki šiol.
„Shahed“ dronai: paprasti, pigūs ir pavojingai efektyvūs
Ilgus metus pasaulio kariuomenės siekė technologinio pranašumo investuodamos į vis sudėtingesnius ir brangesnius ginklus, tačiau naujausi konfliktai rodo, kad šią logiką ima griauti pigūs, masiškai gaminami sprendimai. Irano naudojami „Shahed“ dronai, kainuojantys apie 30 tūkst. JAV dolerių, tapo reikšmingu veiksniu kare – jų paleista jau daugiau nei tūkstantis.
Nors jie nėra greiti ar itin pažangūs, jų stiprybė slypi kiekyje: vienu metu paleidžiami dideliais kiekiais, jie perkrauna oro gynybos sistemas. Dauguma jų numušami, tačiau net keli prasiskverbę gali padaryti realią žalą, o svarbiausia – priverčia naudoti itin brangias gynybos priemones. Pavyzdžiui, „Patriot“ raketos ar naikintuvų naudojama ginkluotė gali kainuoti milijonus už vieną šūvį, todėl susidaro situacija, kai pigūs dronai išsekina brangius resursus ir atveria kelią sudėtingesniems smūgiams į strateginius objektus.
Ši tendencija tampa globali – panašūs dronai jau naudoti Ukrainoje, o JAV kuria savo analogus, todėl vis daugiau šalių suvokia, kad dronų karas taps neatsiejama ateities konfliktų dalimi. Australijai tai reiškia būtinybę skubiai stiprinti gynybą, ypač saugant miestus, karines bazes ir kritinę infrastruktūrą, tačiau ekspertai įspėja, kad pažanga vyksta per lėtai.
Kartu išryškėja ir platesnės problemos – didelės karo sąnaudos, priklausomybė nuo kuro tiekimo ir silpnos tiekimo grandinės, kurios krizės metu gali tapti kritiniu pažeidžiamumu. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama vietinei ginklų gamybai ir technologiniam savarankiškumui.
Analitikai pabrėžia, kad pasaulis įžengė į naują karo etapą, kuriame dronai, dirbtinis intelektas ir kitos technologijos keičia pačią konfliktų esmę, o valstybės, kurios greičiau prisitaikys, turės lemiamą pranašumą.
