LSDP patvirtino – 2029 m. rinkimuose turės savo kandidatą
Socialdemokratai jau dabar meta pirmą signalą būsimai kovai dėl Prezidentūros – 2029 metų rinkimuose jie tikrai turės savo kandidatą. Nors iki rinkimų dar liko keleri metai, Lietuvos socialdemokratų partija aiškiai rodo, kad neketina likti stebėtoja ir sieks aktyviai dalyvauti formuojant šalies politinę kryptį.
Laikinasis partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius patvirtino, kad sprendimas kelti partinį kandidatą yra tvirtas ir neišvengiamas, nes, anot jo, didžiausia šalies partija privalo dalyvauti kovoje dėl aukščiausio valstybės posto[1].
Kas taps tuo kandidatu, kol kas lieka neatsakyta. Pats M. Sinkevičius teigia apie prezidento postą šiuo metu negalvojantis ir tolesnių savo ambicijų neatskleidžia. Dar vasarį jis buvo pareiškęs neplanuojantis dalyvauti rinkimuose, todėl jo pozicija išlieka nuosekli.
Artėjantys rinkimai jau dabar vertinami kaip išskirtiniai. 2029-aisiais Lietuva rinks naują prezidentą, nes Gitanas Nausėda eina antrąją kadenciją ir daugiau kandidatuoti negalės. Tai atveria erdvę naujiems politiniams scenarijams, kuriems partijos pradeda ruoštis iš anksto.
Kaip vertina gyventojai?
Tuo tarpu tokį partijos sprendimą jau spėjo įvertinti ir internautai. Tiesa – šie komentavo nenorintys matyti M. Sinkevičiaus inicialų Prezidento rinkimų biuletenyje, mat vienaip ar kitaip, jo pavardė figūravusi „čekiukų“ byloje.
„Nieko gero nebus, tik kaip statistinis vienetas“, – rėžė vienas gyventojas.
„Pasirinkimas gerai, tik nematau, iš ko rinktis – ne tik pas socdemus, bet apskritai“, – rėžė kita internautė.
„2029 m. socialdemokratų partija, manau, bus giliame dugne“, – pridūrė kitas.
Visgi, dalis juokėsi, kad LSDP turėtų priimti sprendimą siųsti dabartinę europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę.
„Blinkevičiūtė tai tikrai savo žodžio laikytųsi.“ – juokėsi internautai.
Tarp kandidatų pirmauja – Šimonytė, Kasčiūnas ir Tapinas
Tačiau kovo pradžioje paskelbti gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad šie Jo Ekscelencijos poste labiau norėtų matyti Ingridą Šimonytę, Lauryną Kasčiūną ar Andrių Tapiną. Centro dešinėje stipriausias pozicijas išlaiko konservatorių atstovai – būtent I. Šimonytė ir L. Kasčiūnas sulauktų didžiausio palaikymo tarp šios politinės krypties rinkėjų. Tuo metu platesniame politiniame lauke minimos ir kitos pavardės, tačiau būtent šie kandidatai šiuo metu išsiskiria kaip realiausi lyderiai kovoje dėl Prezidentūros.
Apklausa taip pat atskleidžia augantį visuomenės norą matyti nepartinį kandidatą – šioje kategorijoje aiškiai pirmauja Andrius Tapinas. Tarp galimų alternatyvų gyventojai mini ir kitus visuomenėje žinomus asmenis, tačiau jų palaikymas mažesnis.
Vis dėlto dalis visuomenės skeptiškai vertina pačią apklausą, keldami klausimus dėl jos patikimumo, kas rodo, kad rinkėjų nuomonė išlieka nevienareikšmė ir dar gali reikšmingai keistis.
Apklausa: rinkimus laimėtų socialdemokratai, konservatoriai – antri
Naujausia apklausa rodo, kad partijų reitingų lentelėje išlieka gana stabili situacija – jei rinkimai vyktų artimiausiu metu, daugiausia balsų surinktų Lietuvos socialdemokratų partija. Už ją balsuotų 12,6 proc. respondentų, o antroje vietoje liktų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 11,3 proc. palaikymu. Tai rodo nedidelį, tačiau aiškų socialdemokratų pranašumą prieš artimiausius konkurentus.
Toliau partijų rikiuotė gana tanki. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sulauktų 9,4 proc. palaikymo, labai nedaug atsiliktų „Nemuno aušra“ su 9,3 proc., o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ gautų 8,7 proc. balsų. Liberalų sąjūdis su 5,9 proc. peržengtų 5 proc. barjerą ir patektų į Seimą, tačiau kitos politinės jėgos šios ribos nepasiektų.
Svarbus signalas – didelė neapsisprendusių rinkėjų dalis. Beveik trečdalis apklaustųjų teigė dar nežinantys, už ką balsuotų, arba apskritai nedalyvautų rinkimuose. Tai reiškia, kad reali politinė situacija dar gali keistis, o partijų reitingai išlieka gana trapūs ir priklausomi nuo būsimų kampanijų bei politinių įvykių.
