Užsieniečių skaičius Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas
Pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojamas itin spartus užsieniečių skaičiaus augimas. Migracijos departamento duomenys rodo, kad per palyginti trumpą laiką šalyje gyvenančių užsieniečių skaičius padidėjo daugiau nei du kartus. Toks pokytis laikomas vienu ryškiausių demografinių procesų Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį.
Statistika rodo, kad dar 2021 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 87 267 užsieniečiai, turintys galiojančius leidimus gyventi šalyje. Tačiau vos per kelerius metus jų skaičius išaugo iki 221 848 – tiek užsieniečių Lietuvoje buvo 2024 metų sausio 1 dieną.
Tai reiškia, kad per trejus metus jų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai. Toks augimo tempas rodo, kad Lietuva sparčiai keičiasi ir tampa vis patrauklesnė gyvenimui bei darbui atvykstantiems žmonėms[1].
Per kelerius metus užsieniečių skaičius Lietuvoje padvigubėjo
Migracijos statistika aiškiai atskleidžia, kaip greitai pasikeitė situacija. 2023 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 189 411 užsieniečių, o jau po metų jų skaičius viršijo 221 tūkst. Per vienerius metus užsieniečių skaičius padidėjo maždaug 15 procentų.
Tokie pokyčiai rodo nuosekliai didėjantį imigracijos mastą. Migracijos departamento duomenimis, užsieniečiai į Lietuvą atvyksta įvairiais pagrindais: dirbti, studijuoti ar gyventi su šeimos nariais. Vis dėlto svarbiausia priežastis išlieka darbo migracija.
Daugiausia – Ukrainos ir Baltarusijos piliečių
Didžiausią užsieniečių bendruomenę Lietuvoje sudaro Ukrainos piliečiai. 2024 metų pradžioje jų šalyje gyveno daugiau kaip 86 tūkst. Antroje vietoje pagal gausumą yra Baltarusijos piliečiai, kurių Lietuvoje buvo daugiau nei 62 tūkst..
Statistika rodo, kad sparčiai didėja ir kai kurių kitų šalių piliečių skaičius. Pavyzdžiui, Uzbekistano piliečių skaičius Lietuvoje per metus išaugo nuo maždaug 1,8 tūkst. iki daugiau kaip 8 tūkst. Toks augimas rodo aktyvėjančią darbo migraciją iš Vidurinės Azijos regiono.
Kiekvieną mėnesį išduodama tūkstančiai leidimų gyventi
Migracijos departamento mėnesinė statistika rodo, kad užsieniečių skaičius ir toliau didėja. Pavyzdžiui, vien per vieną mėnesį gali būti išduodami tūkstančiai leidimų laikinai gyventi Lietuvoje.
2026 metų pradžios duomenimis, vien per vasario mėnesį buvo išduoti 4 389 leidimai laikinai gyventi, o 2 916 iš jų – pirmą kartą Lietuvoje leidimą gaunantiems užsieniečiams. Tai rodo nuolatinį naujų migrantų srautą į šalį[2].
Siūloma deportuoti nusikaltusius atvykėlius
Ne už kalnų artėjant savivaldos rinkimams, Seime pradėjo bręsti ir dar vienas siūlymas – griežtinti atsakomybę nusikaltusiems užsieniečiams. Seimo narys Vytautas Sinica vasario pradžioje įregistravo įstatymo pataisas, pagal kurias už tyčinius nusikaltimus nuteisti užsieniečiai po bausmės atlikimo būtų deportuojami iš Lietuvos. Išimtis būtų taikoma tik baudžiamųjų nusižengimų atvejais.
Taip pat siūloma, kad jei nusikaltęs užsienietis Lietuvoje dirbo, jo deportacijos išlaidas turėtų padengti darbdavys.
Tuo pat metu Seime svarstomos ir kitos su migrantais susijusios iniciatyvos. Konservatoriai pasiūlė keisti Konstituciją ir Rinkimų kodeksą, kad trečiųjų šalių piliečiai negalėtų balsuoti ar kandidatuoti savivaldos rinkimuose. Migracijos departamento duomenimis, 2025 metų pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. užsieniečių, daugiausia iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.
Už persikėlimą į Lietuvą – tūkstančius eurų siekiančios išmokos
Nepaisant to, Lietuva ir toliau „vilioja“ užsieniečius įvairiomis naudomis. Viena iš dar gruodį paskelbtų priemonių – daugiau nei 4 200 eurų siekianti išmoka aukštos kvalifikacijos specialistams, kurie nusprendžia persikelti dirbti į šalį.
Skelbta, esą ji skiriama darbuotojams, pasirašiusiems neterminuotą darbo sutartį su Lietuvos įmone ir dirbantiems aukštos pridėtinės vertės srityse, pavyzdžiui, IT, inžinerijos ar gyvybės mokslų sektoriuose. Kandidatai taip pat turi atitikti papildomas sąlygas – per pirmuosius šešis mėnesius uždirbti bent įmonės vidutinį bruto atlyginimą ir pastaruosius penkerius metus nebūti nuolatiniais Lietuvos gyventojais. Skirtingai nei Latvijoje ar Estijoje, Lietuvoje finansinė parama skiriama tiesiogiai specialistui.
Ši iniciatyva siejama su sparčiai augančiu technologijų ir inovacijų sektoriumi. Informacinių ir ryšių technologijų sektorius jau sudaro daugiau kaip 5 procentus Lietuvos BVP ir įdarbina dešimtis tūkstančių specialistų, o šalyje veikia šimtai fintech įmonių bei tarptautinės technologijų bendrovės.
Talentų pritraukimą koordinuoja viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“, priklausanti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuri taip pat prisideda prie stambių investicinių projektų pritraukimo į šalį.
