Vengrijos diplomatijos vadovas aštriai reagavo į Lietuvos ministro pareiškimą dėl rusiškos naftos
Europos politinėje arenoje kilo naujas diplomatinis ginčas dėl rusiškų energijos išteklių. Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó socialiniame tinkle X paskelbė griežtą komentarą, reaguodamas į Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pasisakymą apie rusiškos naftos pirkimą.[1]
„Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad jam būtų gėda gyventi šalyje, kuri perka pigią rusišką naftą, teigdamas, kad tai reiškia atsisakyti savo autonomijos. Baltijos šalys jau seniai groja pagal Volodymyro Zelenskio dūdelę, bet Vengrija nepasiduos Ukrainos prezidento šantažui. Niekas negali mums pasakyti, iš ko pirkti naftą, o iš ko ne, ir niekas negali mūsų priversti pirkti naftą brangiau nei anksčiau“, – pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras.
Šie žodžiai buvo atsakas į K. Budrio kritiką Vengrijos sprendimams dėl rusiškų energijos išteklių. Lietuvos diplomatijos vadovas anksčiau sakė, kad pigesnė rusiška nafta gali būti naudojama kaip politinės įtakos priemonė.
Europos Sąjungoje dėl rusiškų energijos išteklių jau kurį laiką matomas aiškus nuomonių skilimas. Dalies valstybių vyriausybės siekia visiškai nutraukti energetinius ryšius su Maskva, tačiau kitos šalys teigia, kad tokia politika gali turėti didelių ekonominių pasekmių jų gyventojams.
Budapeštas tikina ginantis savo teisę pirkti energijos išteklius
P. Szijjártó savo pasisakyme pabrėžė, kad Vengrija pati sprendžia, iš kur pirkti energijos išteklius. Jo teigimu, jokia valstybė ar tarptautinė organizacija neturi teisės diktuoti tokių sprendimų.
Vengrijos ministras taip pat teigė, kad Budapeštas nepasiduos spaudimui dėl energetikos politikos. Pasak jo, tokie sprendimai yra susiję su nacionaliniu suverenitetu.[2]
„Kitose Europos šalyse šeimos už komunalines paslaugas moka tris ar keturis kartus daugiau nei vengrų šeimos, o mes ginsime komunalinių mokesčių sumažinimą, neleisime nei komunalinių mokesčių, nei benzino kainų kilimo!“
Budapeštas jau ne kartą kritikavo Europos Sąjungos politiką, kuria siekiama mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Budapeštas taip pat ne kartą yra pareiškęs, kad energetikos politika turėtų likti nacionalinių vyriausybių kompetencija, o ne būti sprendžiama Briuselyje.
Šis ginčas dar kartą parodė, kad Europos Sąjungoje nėra vieningos pozicijos dėl energijos politikos ir santykių su Rusija.
Lietuva ragina nepasiduoti Rusijos energetinėms manipuliacijoms
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys savo ruožtu ragino atsargiai vertinti pigesnių rusiškų energijos išteklių pasiūlymus. Jo teigimu, tokia politika gali turėti politinių pasekmių.
„Matau ne kartą matytą ir atpažįstamą Rusijos žaidimą, kur keliais naftos doleriais pigesniais už barelį ji bando pasitelkti atgal politines naudas ir įvairiausias manipuliacijas. Mes tam tikrai neturėtume pasiduoti“, – sakė ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad prekyba su Rusija energetikos srityje dažnai nėra vien ekonominis sprendimas. Pasak jo, tai gali būti ir politinės įtakos instrumentas.[3]
„Mes visą laiką sakėme – prekyba su Rusija kažkuo, ką jie politiškai kontroliuoja, yra politinė prekyba, o ne rinkos prekyba“, – teigė K. Budrys.
Lietuva ir kitos Baltijos valstybės laikosi vienos griežčiausių pozicijų Europoje Rusijos energetikos klausimu. Šios šalys siekia kuo greičiau visiškai atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir ragina kitas Europos valstybes daryti tą patį.
Įtampą didina ir naftotiekio „Družba“ klausimas
Papildomos įtampos tarp Kyjivo ir Budapešto kyla dėl naftotiekio „Družba“. Šiuo vamzdynu rusiška nafta į Vengriją buvo transportuojama per Ukrainos teritoriją net ir po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą.
Pastaruoju metu naftotiekis buvo apgadintas Rusijos atakų metu. Ukraina teigia, kad infrastruktūros remontas gali užtrukti apie šešias savaites.
Vengrija su tokiu vertinimu nesutinka ir reikalauja pati patikrinti vamzdyno būklę. Budapeštas siekia kuo greičiau atkurti naftos tiekimą, nes tai svarbu šalies energetikos sistemai.
Šis ginčas vyksta tuo metu, kai Vengrijoje artėja parlamento rinkimai. Premjeras Viktoras Orbánas savo rinkimų kampanijoje taip pat naudoja aštrią retoriką Ukrainos atžvilgiu.
