Per Vengriją gabentas milijonų vertės krovinys sukėlė naują konfliktą tarp Budapešto ir Kyjivo
Vengrijos pareigūnai sulaikė per šalį gabentą ukrainietiškų pinigų ir aukso siuntą, kurios vertė siekia daugiau nei 70 mln. eurų. Du šarvuoti automobiliai vežė apie 40 mln. JAV dolerių, 35 mln. eurų grynaisiais ir 9 kilogramus aukso. Krovinys buvo gabentas iš Austrijos banko „Raiffeisen“ į Ukrainą.[1]
Vengrijos institucijos sustabdė transportą kovo 5 dieną. Operacijos metu buvo sulaikyti septyni Ukrainos piliečiai, tarp jų – buvęs žvalgybos generolas ir valstybinio banko darbuotojai. Kitą dieną jie buvo paleisti ir išsiųsti iš Vengrijos, tačiau pinigai ir auksas liko konfiskuoti.
Budapeštas aiškina, kad krovinys sustabdytas dėl įtarimų pinigų plovimu ir nacionalinio saugumo rizikos. Vengrijos valdžia taip pat pažymėjo, kad vien nuo šių metų pradžios per šalį buvo gabenama šimtai milijonų eurų grynųjų ir dideli kiekiai aukso.
Buvęs Ukrainos prokuroras kalba apie galimą pinigų plovimo schemą
Situaciją dar labiau pakurstė buvusio Ukrainos Specializuotos kovos su korupcija prokuratūros prokuroro Stanislavo Bronevyckio pareiškimai. Jis teigia, kad tokios operacijos gali būti klasikinės pinigų plovimo schemos dalis. Anot jo, pinigai iš Ukrainos bankų pervedami į Austrijos finansines institucijas, ten paverčiami grynaisiais ir slapta gabenami atgal.
Pasak jo, toks modelis leidžia apeiti finansinės kontrolės mechanizmus. Bronevyckis tvirtina, kad operacija gali atitikti Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnį dėl nusikalstamu būdu gautų lėšų legalizavimo. Jis paragino Ukrainos tyrimų institucijas pradėti oficialų tyrimą.[2]
Kol kas nei Ukrainos Specializuota kovos su korupcija prokuratūra, nei Valstybinis tyrimų biuras viešai nepatvirtino, kad toks tyrimas pradėtas. Tačiau pats faktas, kad buvo gabenta tokia suma grynaisiais, jau sukėlė rimtų klausimų dėl skaidrumo.
V. Orbano valdžia laiko pinigus 60 dienų ir žada išsiaiškinti jų kilmę
Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas nurodė sulaikytą krovinį laikyti iki 60 dienų. Per tą laiką šalies mokesčių ir muitų tarnyba turės nustatyti pinigų kilmę, jų paskirtį ir galimus ryšius su nusikalstamomis ar net teroristinėmis organizacijomis. Taip pat bus tikrinami ryšiai su politinėmis organizacijomis.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó užsiminė, kad pinigai gali būti susiję su vadinamąja „Ukrainos karo mafija“. Tuo pat metu valdančioji partija „Fidesz“ pateikė įstatymo projektą, kuris leistų laikyti konfiskuotą turtą iki tyrimo pabaigos. Parlamentas šį sprendimą greičiausiai patvirtins greitai.
Kyjivas į tai reagavo itin aštriai. Ukrainos valdžia sulaikymą pavadino „valstybiniu terorizmu“ ir pareikalavo pinigus grąžinti. Ukrainos centrinis bankas net kreipėsi į Europos Komisiją ir kitas ES institucijas, prašydamas įvertinti Vengrijos veiksmų teisėtumą.[3]
Šis incidentas dar labiau paaštrino jau ir taip įtemptus Vengrijos ir Ukrainos santykius. Budapeštas ne kartą blokavo ar vilkino Europos Sąjungos finansinę paramą Kyjivui. Vengrijos valdžia taip pat skeptiškai vertina Ukrainos narystės ES perspektyvą.
Vengrijos parlamentas neseniai priėmė rezoliuciją, kuria ragina priešintis Ukrainos stojimui į Europos Sąjungą. Budapeštas taip pat pasisako prieš naujus finansinius paketus ar ginklų tiekimą Kyjivui. Orbano vyriausybė teigia, kad Europa turėtų labiau remti taikos pastangas, o ne tęsti karo finansavimą.
Tuo pat metu pasirodė ir spekuliacijų apie galimą pinigų paskirtį. Kai kurie politikai užsiminė, kad dalis lėšų galėjo būti skirta Vengrijos opozicijai finansuoti. Kol kas šios versijos nėra patvirtintos, tačiau skandalas dar kartą parodė, kiek daug įtampos ir nepasitikėjimo tvyro tarp Kyjivo ir Budapešto.
