Aukščiausiosios Rados komitetuose Kijeve surengti reidai
Ukrainos antikorupcinės institucijos – Nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) ir Specializuota antikorupcinė prokuratūra (SAPO) – surengė reidus Kijeve esančiuose Aukščiausiosios Rados komitetuose. Tyrėjai įtaria, kad kai kurie parlamento nariai galėjo imti kyšius mainais į balsus. Pats faktas, kad tyrimas palietė įstatymų leidžiamąją valdžią, jau savaime tapo rimtu politiniu signalu, ypač karo ir nuolatinių Vakarų finansinių injekcijų sąlygomis.[1]
NABU viešame pareiškime teigė, jog Valstybės apsaugos departamento pareigūnai iš pradžių trukdė tyrėjams patekti į parlamento patalpas. „Valstybės apsaugos departamento darbuotojai priešinasi NABU pareigūnams atliekant tyrimo veiksmus Ukrainos Aukščiausiosios Rados komitetuose“, – nurodė biuras. Vėliau Ukrainos saugumo tarnyba pripažino, kad detektyvai iš pradžių buvo sustabdyti, tačiau galiausiai jiems leista tęsti veiksmus.
Antikorupcinės institucijos kol kas neatskleidžia tyrimo detalių, tačiau pabrėžia, kad kalbama apie organizuotą nusikalstamą grupę, į kurią įtraukti ir dabar pareigas einantys parlamentarai. Žurnalistas Mychailo Tkačas iš leidinio „Ukrainska Pravda“ socialiniuose tinkluose patvirtino, jog tyrėjai buvo įleisti į vyriausybinius kvartalus, taip patvirtindamas, kad konfliktas tarp institucijų nebuvo vien formalus nesusipratimas.
Korupcijos skandalai smogia V. Zelenskio komandai jautriausiu momentu
Šis tyrimas nėra izoliuotas atvejis. Pastaraisiais mėnesiais Ukrainą supurtė virtinė korupcijos skandalų, kurių kulminacija tapo prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo atsistatydinimas. Tyrimas buvo susijęs su maždaug 100 mln. JAV dolerių vertės kyšių schema energetikos sektoriuje – srityje, kuri karo metu laikoma kritiškai svarbia valstybės išlikimui. Pasak tyrėjų, schemą galėjo organizuoti asmuo, įvardijamas kaip artimas prezidento aplinkos žmogus.[2]
Šie faktai kelia nepatogius klausimus ne tik Ukrainos visuomenei, bet ir jos rėmėjams Vakaruose. Korupcija, apie kurią ilgą laiką buvo kalbama kaip apie „sisteminę problemą, kuri bus sprendžiama vėliau“, dabar iškyla tuo metu, kai šalis prašo dar didesnės finansinės ir karinės paramos. Viešas visuomenės pyktis auga, ypač kai Rusijos smūgiai energetikos infrastruktūrai palieka ištisus miestus be elektros ir šildymo žiemos sąlygomis.
Tyrimo paviešinimas sutapo su intensyviais Zelenskio diplomatiniais manevrais. Ukrainos prezidentas, vykstant tyrimui išvyko į JAV, kur Floridoje susitiko su Donaldu Trumpu, prieš tai sustojęs Kanadoje. Ten jis susitiko su ministru pirmininku Marku Carney, kuris paskelbė apie papildomą 2,5 mlrd. JAV dolerių ekonominę paramą Ukrainai. Zelenskis taip pat teigė derinantis pozicijas su Europos lyderiais, pabrėždamas, kad po susitikimo su Trumpu diskusijos bus tęsiamos.
Karinis spaudimas ir derybų realybė formuoja nepatogų foną Kijevui
Diplomatinės pastangos vyksta karo realybės šešėlyje. Prieš pat susitikimą Floridoje JAV administracija didino spaudimą Kijevui svarstyti teritorines nuolaidas mainais į taiką. JAV analitinis centras „Institute for the Study of War“ vertino, kad Rusija tokius reikalavimus kelia ne iš stiprybės, o dėl ribotų išteklių. Pasak instituto, Maskva neturi pakankamai gyvosios jėgos ir technikos, kad galėtų užimti likusią Donecko srities dalį ir tuo pat metu tęsti karą kitose Ukrainos teritorijose.
Tuo pat metu pats karas nesustoja. Rusija paskelbė užėmusi Myrnohrado ir Huliaipolės gyvenvietes netoli Pokrovsko, nors Ukraina šiuos teiginius ginčija. Ukrainos generalinis štabas pripažino, kad padėtis Huliaipolėje yra „sudėtinga“, o Myrnohrade – „kritinė“, tačiau pabrėžė, jog miestai tebėra ginami.
Antikorupciniai reidai, vykstantys tokiomis aplinkybėmis, neišvengiamai meta šešėlį ant Kijevo valdžios gebėjimo vienu metu valdyti karą, finansus ir vidines reformas, kurių iš jos tikisi tiek piliečiai, tiek užsienio rėmėjai.
